Lietuva ragina pratęsti sankcijas Rusijai, bet viena ES valstybė blokuoja procesą
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad viena iš Europos Sąjungos valstybių yra kliūtis sankcijoms Rusijai pratęsti. Prezidentas pabrėžė, kad šiuo metu vyksta intensyvios diskusijos dėl sankcijų pratęsimo, tačiau viena šalis blokuoja šį procesą.
Nausėda neatskleidė, kuri šalis yra atsakinga už šį blokavimą, tačiau pabrėžė, kad Lietuva ir toliau sieks, kad sankcijos būtų pratęstos. Prezidentas taip pat pažymėjo, kad sankcijos yra svarbus įrankis spaudžiant Rusiją dėl jos veiksmų Ukrainoje. Nausėda išreiškė viltį, kad ES šalys ras bendrą sutarimą ir sankcijos bus pratęstos.
Sankcijų reikšmė ir istorinis kontekstas
Nuo Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą pradžios 2022 m. vasarį, Europos Sąjunga jau įvedė 13 sankcijų paketų prieš Rusiją. Šios sankcijos apima įvairius sektorius – nuo finansų ir energetikos iki prekybos apribojimų ir asmeninių sankcijų Kremliaus pareigūnams.
Paskutinis, 13-asis sankcijų paketas, buvo patvirtintas 2024 m. vasarį, jame dėmesys buvo skiriamas kovai su sankcijų apėjimo schemomis ir papildomiems prekybos apribojimams. Šiuo metu ES svarsto galimybę pratęsti ir išplėsti esamas sankcijas.
Diplomatiniai šaltiniai nurodo, kad tarp valstybių, kurios anksčiau reiškė abejones dėl kai kurių sankcijų elementų, buvo Vengrija ir Slovakija. Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas ne kartą kritikavo ES sankcijų politiką, teigdamas, kad ji kenkia Europos ekonomikai.
Lietuvos pozicija ir veiksmai
Prezidentas Nausėda pastaruoju metu aktyviai dirba tarptautinėje arenoje, siekdamas užsitikrinti paramą Ukrainai. Gegužės mėnesį vykusiame NATO užsienio reikalų ministrų susitikime Vilniuje jis ragino sąjungininkus didinti karinę paramą Ukrainai ir stiprinti rytinį NATO flangą.
„Lietuva nuo pat karo pradžios laikosi nuoseklios pozicijos – sankcijos Rusijai turi būti griežtos, visapusiškos ir nuolat stiprinamos, kol Rusija nenutrauks agresijos prieš Ukrainą,” – teigė Nausėda per spaudos konferenciją Prezidentūroje.
Lietuva yra tarp tų ES valstybių, kurios nuolat ragina plėsti sankcijas, įtraukiant Rusijos branduolinį sektorių ir „Rosatom” įmones. Šalies užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis ne kartą pabrėžė, kad sankcijos turėtų būti dar griežtesnės ir apimti visus galimus Rusijos ekonomikos sektorius.
Sankcijų efektyvumas ir iššūkiai
Nepaisant ES pastangų, Rusija sugeba prisitaikyti prie sankcijų, naudodama trečiąsias šalis prekybai ir finansiniams sandoriams. Tarptautinio valiutos fondo duomenimis, 2023 m. Rusijos ekonomika netikėtai išaugo 3,6%, nors ekspertai prognozavo recesiją.
Tačiau ilgalaikis sankcijų poveikis Rusijos ekonomikai išlieka reikšmingas. Rusijos gynybos pramonė susiduria su komponentų trūkumu, o technologijų sektorius patiria didelių sunkumų dėl apribotų galimybių įsigyti pažangių technologijų.
Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen neseniai pareiškė, kad „ES sankcijos veikia ir daro spaudimą Rusijos karo mašinai”, tačiau pripažino, kad reikia nuolat tobulinti jų įgyvendinimo mechanizmus.
Vienybės išbandymas – ką toliau?
Dabartinė situacija dėl sankcijų pratęsimo tapo savotišku ES vienybės išbandymu. Nors dauguma valstybių narių palaiko griežtą poziciją Rusijos atžvilgiu, kai kurios šalys, turinčios glaudesnius ekonominius ryšius su Rusija, išreiškia susirūpinimą dėl sankcijų poveikio jų ekonomikai.
Ekspertai pastebi, kad Rusija aktyviai išnaudoja šiuos nesutarimus savo propagandoje, bandydama sukurti įspūdį, kad ES vienybė silpnėja. Tačiau, nepaisant iššūkių, ES iki šiol sugebėjo išlaikyti bendrą frontą prieš Rusiją.
Tikėtina, kad artimiausiu metu ES diplomatai intensyviai dirbs, siekdami įtikinti skeptiškai nusiteikusią valstybę prisijungti prie bendro sprendimo. Kaip pažymėjo vienas ES diplomatas, „sankcijos yra ne tik ekonominė priemonė, bet ir aiškus politinis signalas, kad Europa nepripažįsta Rusijos agresijos ir toliau remia Ukrainos suverenitetą.”
Tarp vilties ir realybės: kova už Europos principus
Sankcijų pratęsimas Rusijai – tai ne tik biurokratinis procesas, bet ir fundamentalus Europos vertybių išbandymas. Kai Kremlius toliau bombarduoja Ukrainos miestus ir žudo civilius, ES sprendimas dėl sankcijų tampa moralinės pozicijos išraiška.
Prezidento Nausėdos pastangos išsaugoti sankcijų režimą atspindi platesnį Baltijos šalių įsitikinimą, kad nuolaidžiavimas agresorei tik paskatins tolesnę agresiją. Istorija jau ne kartą įrodė, kad trumpalaikiai ekonominiai interesai negali nusverti ilgalaikių saugumo poreikių.
Nors viena valstybė šiuo metu blokuoja procesą, Europos istorija rodo, kad krizių akivaizdoje Bendrija galiausiai randa kompromisus. Kaip pasakė vienas Lietuvos diplomatas neoficialiame pokalbyje: „Kartais ES sprendimai gimsta sunkiai, bet kai jie priimami, jie atspindi tikrąją Europos dvasią – vienybę įvairovėje.”