Naujienų portalas

Bus pasirašomas Lietuvos ir Vokietijos susitarimas dėl laikino jų karių buvimo viena kitos teritorijoje

Toliau stiprinant Lietuvos ir Vokietijos bendradarbiavimą gynybos srityje bus pasirašomas Lietuvos ir Vokietijos vyriausybių susitarimas dėl Lietuvos Respublikos ginkluotųjų pajėgų narių ir Vokietijos Federacinės Respublikos ginkluotųjų pajėgų narių laikino buvimo kitos valstybės teritorijoje. Jį birželio 30 d. Lietuvos ir Vokietijos vyriausybių vardu Krašto apsaugos ministerijoje pasirašys krašto apsaugos viceministras Vytautas Umbrasas ir Vokietijos ambasadorius Lietuvoje Matthias P. Sonnas (Matthias P. Sonn). Iki šiol tokio lygmens susitarimą dėl ginkluotųjų pajėgų statuso Lietuva buvo sudariusi tik su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis.

„Vokietija yra pagrindinė mūsų sąjungininkė ir kertinis Europos stabilumo ir saugumo garantas. Jau ilgą laiką vykstantis Lietuvos ir Vokietijos bendradarbiavimas gynybos srityje pastaraisiais metais ypač išaugo daugelyje sričių, įskaitant įsigijimus, pratybas ir mokymus, tarptautines misijas ir operacijas, parengties ir atgrasymo iniciatyvas, todėl šio susitarimo pasirašymas dar labiau sustiprins tvirtą Lietuvos ir Vokietijos partnerystę “, – sako krašto apsaugos viceministras V. Umbrasas.

Anot viceministro, Vokietijos karių buvimas Lietuvoje, o Lietuvos karių dalyvavimas karinėje veikloje Vokietijoje ne tik didina Vokietijos ir Lietuvos kariuomenių sąveiką, bet ir reikšmingai ypač prisideda prie saugumo Baltijos regione didinimo.

Susitarimas nustato Lietuvos ir Vokietijos ginkluotųjų pajėgų laikino buvimo viena kitos teritorijoje sąlygas šalių kariams atvykstant dalyvauti pratybose ir mokymuose. Dokumentas be kita ko suteiks pagrindą nustatyti papildomas ar naujas taisykles tam tikrais karinio bendradarbiavimo klausimais: pavyzdžiui, nustatant ginkluotųjų pajėgų narių skaičiaus limitą ir buvimo trukmę priimančiojoje valstybėje, papildomus sveikatos būklės pagrindimo reikalavimus atvykstantiems į priimančiąją valstybę ginkluotųjų pajėgų nariams. Susitarimas taip pat sureguliuos sritis, kurių nereguliuoja 1951 m. Šiaurės Atlanto sutarties šalių susitarimas dėl jų karinių pajėgų statuso (angl. NATO SOFA), t.y. aplinkosaugos (siekiai tausoti gamtą, prioritetas keliavimui geležinkeliais), telekomunikacijų naudojimo (radijo dažnių naudojimo reklamai, triukšmo ribojimai) ir kitus klausimus. Susitarime taip pat nustatomos humanitarinės pagalbos, paieškos ir gelbėjimo operacijų vykdymo sąlygos.

Šio susitarimo su Lietuva pasirašymą inicijavo Vokietija.

Susitarimas įsigalios po to, kai jis bus ratifikuotas LR Seime.

Vokietija ypač prisideda prie Lietuvos gynybinių pajėgumų vystymo. Šalis yra ilgametė glaudi Lietuvos partnerė modernizuojant Lietuvos kariuomenę, ginkluotę, karinę techniką – iš Vokietijos Lietuva perka pėstininkų kovos mašinas „Vilkas“, savaeiges haubicas Pz2000, šarvuočius M577, kt. Šalys taip pat bendradarbiauja plėtojant ir gerinant Lietuvos kariuomenės batalionus, jų infrastruktūrą. Vokietija vadovauja ir didžiausią karių skaičių skiria atgrasymo ir gynybos tikslais 2017 m. pradžioje Rukloje dislokuotai tarptautinei NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinei grupei. Lietuvos kariuomenės mechanizuotoji pėstininkų brigada yra priskirta vienai iš Vokietijos kariuomenių divizijų, taip suteikiant Lietuvos ir Vokietijos kariams didesnių treniravimosi galimybių. Vokietija taip pat aktyviai dalyvauja NATO oro policijos misijoje Baltijos šalyse. Vilniuje įsikūrusioje NATO pajėgų integravimo štabe tarnauja šios šalies karininkai.

KAM archyvo nuotrauka ( aut. Alfredas Pliadis)  Vokietijos kariai pratybose Lietuvoje.

Jums gali patikti