Jei atsukus čiaupą girdisi tik tyla arba nubėga vos keli vandens lašai, greičiausiai užšalo vamzdis nešildomoje vietoje: prie lauko sienos, rūsyje, palėpėje ar po grindimis. Saugiausia ledą tirpdyti pamažu – atsukti čiaupą ir šildyti pradėti nuo užšalusios vietos, esančios arčiausiai jo. Tam tinka šilti rankšluosčiai, šildyklė ar plaukų džiovintuvas.
Didžiausia klaida – griebtis atviros liepsnos, labai karšto vandens ar staiga kaitinti vieną vamzdžio tašką. Ledas vamzdyje plečiasi, todėl per greitas temperatūros pokytis gali sukelti skilimą, kurį pastebėsite tik tada, kai vanduo vėl pradės tekėti.
Pirmiausia išsiaiškinkite, kur dingo vanduo
Patikrinkite keletą čiaupų. Jei vandens nėra nė viename, problema gali slypėti ne jūsų buto ar namo vamzdyje. Verta pažiūrėti, ar atidarytas pagrindinis vandens ventilis ir ar vandens turi kaimynai, o privačiame name – ar neužšalo įvadas arba nesutriko siurblio darbas.
Jeigu neveikia tik vienas čiaupas, o kituose vanduo teka, užšalimas dažniausiai yra konkrečioje atšakoje. Dažniausios vietos – spintelė po virtuvės kriaukle prie išorinės sienos, nešildomas sandėliukas, rūsys ir vietos, kur vamzdis glaudžiasi prie šaltos konstrukcijos.
Šildykite lėtai ir palikite vandeniui kelią išeiti
Prieš pradėdami atsukite neveikiantį čiaupą. Ledui tirpstant vanduo ir slėgis turės kur pasišalinti, o jūs iškart suprasite, kad šildote tinkamą vietą.
Jei vamzdis matomas ir prieinamas, apvyniokite jį rankšluosčiu, sudrėkintu šiltame, bet ne verdančiame vandenyje. Kai rankšluostis atvės, jį pakeiskite. Galima naudoti ir plaukų džiovintuvą: laikykite jį saugiu atstumu ir nuolat judinkite oro srautą išilgai vamzdžio.
Ypač atsargūs būkite su plastikiniais vamzdžiais – jie nemėgsta intensyvaus karščio ir gali deformuotis. Elektrinį šildytuvą ar džiovintuvą naudokite tik sausoje vietoje, prietaisu nelieskite šlapių paviršių ir nepalikite jo veikti be priežiūros.
Ko nedaryti, kai norisi greito sprendimo
Atvira ugnis, dujinis degiklis ar litavimo lempa prie vandentiekio vamzdžio nėra greitesnis sprendimas – tai gaisro ir vamzdžio pažeidimo rizika. Galima perkaitinti ne tik patį vamzdį, bet ir šalia esančią izoliaciją, medines konstrukcijas, laidus ar sandariklius.
Nepilkite ant vamzdžio verdančio vandens ir nemėginkite jo daužyti. Metalas nuo staigaus kaitinimo gali nukentėti ties sujungimais, o plastikas – įtrūkti ar išsikraipyti. Jei užšalusi vieta yra sienoje, po grindimis ar uždaroje šachtoje, savarankiškas ardymas dažnai padaro daugiau žalos nei pats ledas.
Kada sustoti ir kviesti santechniką
Jeigu matote išsipūtimą, drėgmę ar įtrūkimą arba iš sienos jaučiate vandens kvapą, užsukite pagrindinį vandens ventilį. Taip pat elkitės, jei atitirpus vamzdžiui vanduo ima bėgti ne ten, kur turėtų: nutekėjimas gali prasidėti tik ledui pasišalinus.
Santechniko pagalbos reikia ir tada, kai vamzdis nepasiekiamas, užšalęs ilgas jo ruožas arba nežinote, kur yra užsikimšimas. Tokiu atveju profesionalo sprendimas saugesnis nei kaitinimas aklai ir laukimas, ar nepradės lietis vanduo.
Kai vanduo vėl pradeda tekėti, dar kelias minutes palikite jį silpna srove – taip pasišalins likęs ledas. Vėliau apšiltinkite šaltą vamzdžio vietą, užsandarinkite skersvėjus ir per didelius šalčius nepalikite vandentiekio nešildomose patalpose visiškai be šilumos: ramus, laipsniškas atitirpinimas kainuoja mažiau nei trūkęs vamzdis ir užlietos patalpos.
