Po dušo daugelis plačiai atidaro vonios duris, tikėdamiesi, kad patalpa taip greičiau išdžius. Tačiau drėgnas oras gali tiesiog pasklisti po butą ir nusėsti vėsesniuose kambariuose. Duris geriau laikyti uždarytas, jei vonioje veikia tinkamas vėdinimas ir užtikrintas oro pritekėjimas, tačiau vien uždarytų durų ir savaime džiūstančių paviršių nepakanka.
Nyderlandų visuomenės sveikatos specialistai GGD pataria dušo metu ir po jo laikyti vonios duris į koridorių uždarytas, o drėgmę šalinti per langą arba ištraukimo sistemą. Jie taip pat rekomenduoja nubraukti vandenį nuo dušo sienelių ir grindų, kad jo mažiau išgaruotų.
Šis principas tinka ir Lietuvos būstams, bet jį reikia derinti prie konkrečios vonios. Patalpoje su langu, daugiabučio vonioje su natūralios traukos šachta ir name su rekuperacija oras juda skirtingai. Reikia įvertinti visą oro kelią: iš kur jis patenka, pro kur juda ir kur pašalinamas.
Kodėl atviros durys nebūtinai sprendžia drėgmės problemą?
Atvėrus duris vonioje gali greitai tapti gaiviau, bet geresnis pojūtis nereiškia, kad vandens garai išėjo iš būsto. Dalis jų patenka į koridorių ir gretimus kambarius. Būtent dėl drėgmės plitimo GGD specialistai nerekomenduoja vonios vėdinti per kitas gyvenamąsias patalpas.
Tai ypač svarbu vėsesnėse vietose – prie langų, išorinių sienų ar menkiau šildomuose kambariuose. Kai drėgnas oras susiduria su pakankamai šaltu paviršiumi, gali susidaryti kondensatas. Todėl vandens lašeliai kartais atsiranda visai ne ten, kur drėgmė atsirado.
Trumpam po dušo padidėjusi drėgmė nėra tas pats, kas nuolat drėgnos sienos. Dėmesio reikia, kai paviršiai ilgai neišdžiūsta, langai reguliariai rasoja, justi pelėsių kvapas arba atsiranda tamsių dėmelių. JAV aplinkos apsaugos agentūra EPA pabrėžia: kad pelėsis neatsirastų, būtina kontroliuoti drėgmę ir šalinti jos kaupimosi priežastis.
Vonioje yra langas: drėgmę šalinkite tiesiai į lauką
Atidaromas langas leidžia drėgną orą išleisti tiesiai į lauką. Jei įrengtas ištraukimo ventiliatorius, jį verta įjungti dar prausiantis ir palikti veikti po dušo. Jo nereikėtų išjungti vien todėl, kad išeinate ir užgesinate šviesą.
Vienodo minučių skaičiaus visiems būstams nėra. „Energy Saving Trust“ kaip orientyrą nurodo maždaug 15 minučių vėdinimą po maudynių, o Kanados sveikatos tarnyba rekomenduoja ventiliatorių palikti veikti bent 30 minučių. Tikrasis poreikis priklauso nuo sistemos našumo, dušo trukmės ir patalpos sąlygų, todėl laikmatis negarantuoja, kad viskas jau išdžiūvo.
Šaltuoju metu svarbu ir pernelyg neatvėsinti vonios. GGD atkreipia dėmesį, kad ilgai laikant atvertą langą patalpa gali atšalti, o ant atvėsusių sienų drėgmė lengviau kondensuojasi. Jei mechaninis ištraukimas veikia tinkamai, laikykitės jo naudojimo rekomendacijų. Jei jo nėra arba jis nepakankamas, langas lieka svarbiu drėgmės šalinimo keliu.
Vonioje lango nėra: uždarytoms durims reikia oro pritekėjimo
Daugiabučio viduryje esančioje vonioje drėgmę dažniausiai turi pašalinti vėdinimo kanalas arba ištraukimo sistema. Tačiau ištraukiamą orą turi pakeisti naujas. Tam gali būti skirtas tarpas po durimis, oro perėjimo grotelės ar kitas projekte numatytas sprendimas.
Uždarytos durys neturi reikšti hermetiškai uždarytos patalpos. Jei pakeitus grindis ar įrengus slenkstį oro perėjimo neliko, sistemos veikimą verta patikrinti. „Energy Saving Trust“ taip pat pabrėžia, kad tarpai po vidaus durimis svarbūs oro cirkuliacijai. Konkretų tarpo ar grotelių dydį reikėtų parinkti pagal savo vėdinimo sistemą.
Preliminariai trauką galima patikrinti, prie grotelių priglaudus lengvą popieriaus lapelį: kai ištraukimas veikia, jis turėtų būti traukiamas prie grotelių. Vis dėlto toks bandymas nerodo, ar pašalinamo oro kiekis pakankamas. Jei drėgmė laikosi ilgai, reikia sistemos patikros, o daugiabutyje dėl bendrų kanalų verta kreiptis į administratorių.
Jeigu patalpoje stovi senas dujinis vandens šildytuvas su atvira degimo kamera, savavališkai nekeiskite oro tiekimo ir nemontuokite galingesnio ventiliatoriaus. Ištraukimas gali paveikti degimo produktų šalinimą, todėl tokius pakeitimus turi įvertinti specialistas.
Paprastas veiksmas, mažinantis išvėdinti tenkantį vandens kiekį
Po dušo nubraukite vandenį nuo stiklo ir plytelių link nubėgimo angos. Tai užtrunka neilgai, o dalis vandens iškart nuteka į kanalizaciją. Paliktas ant paviršių jis vėliau garuotų ir didintų patalpos drėgmę. Šį įprotį rekomenduoja ir GGD, ir Kanados sveikatos tarnyba.
Patalpos būklę padeda stebėti drėgmės matuoklis. EPA pataria namuose, jei įmanoma, palaikyti mažesnę nei 60 proc. santykinę drėgmę, idealiu atveju – 30–50 proc. Verta žiūrėti ne vien į rodmenį iškart po dušo, bet ir į tai, ar vėliau drėgmė sumažėja.
Jeigu vonia išdžiūsta tik išleidus visus garus į butą, vėdinimą verta patikrinti. Drėgmė turi būti pašalinta iš būsto, o ne vien perkelta iš vieno kambario į kitą.
