Išėjus į lauką kartais pakanka vieno įkvėpimo, ir kyla pažįstama mintis: netrukus snigs. Oras atrodo kitoks – gaivus, aštrokas, kartais net primenantis metalą. Mokslininkai atskiro artėjančio sniego kvapo neišskiria, tačiau šis pojūtis turi fiziologinį pagrindą: jį gali sukurti temperatūros, drėgmės, aplinkos kvapų ir mūsų nervų sistemos reakcijų derinys.
Lietuvoje pirmojo sniego kasmet laukiama po drėgno ir dažnai niūraus rudens, todėl toks pastebėjimas skamba pažįstamai. Vieni sako užuodžiantys šaltį, kiti – artėjančias snaiges, treti šį pojūtį apibūdina kaip ypatingą oro švarą. Kvapų ir skonio tyrėjas Johanas Lundströmas aiškina, kad besikeičiantys orai iš tiesų gali pakeisti gebėjimą užuosti. Pasak jo, žmogus gali išmokti šiuos pokyčius susieti su artėjančiu snygiu. Taigi frazė „kvepia sniegu“ gali gana taikliai nusakyti sudėtingesnį jutiminį patyrimą.
Atšalus pasikeičia visas aplinkos kvapų fonas
Šiltą dieną aplinka kvepia gerokai intensyviau: juntama žemė, augalai, drėgni lapai ir įvairūs nuo paviršių išsiskiriantys junginiai. Temperatūrai krintant daugelis medžiagų garuoja lėčiau, todėl į orą patenka mažiau kvapiųjų molekulių. Šį skirtumą lengva pastebėti ir virtuvėje – šaltas patiekalas paprastai kvepia silpniau nei pašildytas.
Panašiai keičiasi ir lauko kvapai. Kai įprasti aromatai susilpnėja, oras gali pasirodyti neįprastai neutralus, gaivus ar „tuščias“. Būtent tokį pakitusį kvapų foną dalis žmonių atpažįsta kaip žiemos artėjimą. Indianapolio vaikų muziejaus paaiškinime, paremtame uoslės tyrėjos Pamelos Dalton įžvalgomis, pabrėžiama, kad žiemišką įspūdį lemia ir silpnesni aplinkos kvapai, ir pakitęs nosies jautrumas.
Prieš snygį svarbi tampa oro drėgmė
Kitas paaiškinimas susijęs su nosies gleivine. Kvapų suvokimui svarbus ją dengiantis drėgmės sluoksnis, o šaltas ir sausas oras gali jį išsausinti. J. Lundströmas interviu „Northwest News Network“ aiškino, kad padidėjus drėgmei, kaip gali nutikti artėjant snygiui, pasikeičia ir uoslės veikimo sąlygos.
Tyrėjo vertinimu, tokiu pereinamuoju metu lauke esantis žmogus gali pajusti didesnį kvapų ryškumą. Pažįstama aplinka staiga ima kvepėti kiek kitaip, nors iš pirmo žvilgsnio joje niekas nepasikeitė. Jeigu panašų pojūtį ne kartą teko patirti prieš iškrintant sniegui, ilgainiui jis tampa lengvai atpažįstamu ženklu.
Nosis jaučia daugiau nei vien kvapus
Įkvepiant šalto oro veikia ir trišakis nervas, perduodantis informaciją apie vėsumą, dirginimą bei oro judėjimą nosyje. Ši jutimų sistema padeda pajusti ir mentolio vėsą, ir aitriųjų medžiagų sukeliamą dilgčiojimą.
Uoslės ir trišakio nervo signalai smegenyse sąveikauja, todėl kasdienėje kalboje jų dažniausiai neatskiriame: visą įkvėpimo įspūdį tiesiog pavadiname kvapu. Dėl to žodžiai „aštrus“, „šaltas“ ar „gaivus“ gali apibūdinti ne tik užuodžiamas medžiagas, bet ir fizinį oro poveikį nosiai. Mokslinėje trišakio nervo funkcijų apžvalgoje aprašoma, kaip šiluminiai, cheminiai ir mechaniniai dirgikliai kartu padeda žmogui įvertinti įkvepiamą orą.
Kodėl vieni sniegą „užuodžia“, o kiti nesupranta, apie ką kalbama?
Kvapo atpažinimas glaudžiai susijęs su patirtimi ir atmintimi. Vienam tam tikras oro pojūtis primena vaikystės kiemą prieš pirmąjį snygį, kitam – žiemos pasivaikščiojimus miške.
Uoslės tyrėja P. Dalton Amerikos psichologų asociacijos tinklalaidėje aiškino, kad kvapai gali iš karto sužadinti asociacijas su konkrečiu žmogumi, vieta ar patirtimi, net jeigu paties kvapo dar nespėjame įvardyti. Tai padeda suprasti, kodėl panašų žiemiško oro pojūtį žmonės apibūdina skirtingai. Vienas jį pavadina sniego kvapu, kitas tiesiog pastebi, kad oras tapo žvarbesnis. Atpažįstamam žiemos įspūdžiui svarbūs ir jutimo signalai, ir tai, su kuo žmogus juos yra susiejęs.
Iškritęs sniegas taip pat perima aplinkos medžiagas
Prasidėjus snygiui atsiranda dar viena aplinkybė: sniegas sąveikauja su ore esančiomis medžiagomis. McGill universiteto ir Monrealio Aukštosios technologijos mokyklos mokslininkai laboratorijoje tyrė sniego sąlytį su automobilių išmetamosiomis dujomis ir nustatė, kad jis gali kaupti organinius teršalus bei smulkias daleles.
Vienas tyrimo autorių Jevgenas Nazarenko pasakojo, kad susidomėti šiuo reiškiniu paskatino ir pažįstamas pastebėjimas: šviežiai pasnigus oras atrodo kvepiantis kitaip, o sniegui ilgiau pagulėjus šis įspūdis pasikeičia. Tai rodo, kad sniegas nėra nuo aplinkos atskirta medžiaga – jo ir oro savybes veikia tai, kas yra aplinkui. Todėl gaivumo pojūtis savaime dar nepasako, kiek oras švarus.
Pažįstamas pojūtis gali pranešti apie pokytį
Sakydami „šiandien kvepia sniegu“, apibūdiname kelis vienu metu vykstančius dalykus: silpstančius įprastus aplinkos aromatus, besikeičiančią drėgmę, vėsumą nosyje ir ankstesnių žiemų prisiminimus. Toks derinys paaiškina, kodėl pojūtis gali būti labai aiškus, nors jį sunku tiksliai nusakyti.
Jis leidžia pastebėti pasikeitusias oro sąlygas, tačiau vien iš jo negalima nustatyti, ar krituliai tikrai pasieks žemę snaigių pavidalu. Žmonės, sakantys jaučiantys artėjantį sniegą, gali atpažinti realų jutiminį pokytį – tokį, kuriam kasdienėje kalboje seniai suteiktas paprastas ir vaizdingas pavadinimas.
