Kai išgirdau, kad vandens valymo įranga kainuos apie 900 eurų, iškart ėmiau skaičiuoti, kiek kitų daiktų už tokius pinigus galėtume nusipirkti. Vanduo tekėjo, skalbimo mašina skalbė, karšto vandens pakako, todėl filtrą nusprendėme įsirengti vėliau. Po dvejų metų prie tų pačių 900 eurų teko pridėti dar 680 eurų už sugedusią techniką.
Į namą atsikraustėme rudenį. Trūko kelių šviestuvų, kiemas po lietaus virsdavo purvynu, o miegamajame ant grindų stovėjo neišpakuotos dėžės. Pinigams tuo metu jau buvo aiški paskirtis: pirmiausia reikėjo susitvarkyti tai, kas leistų normaliai gyventi. Visa, kas galėjo palaukti, buvo atidėta.
Vandenį gaudavome iš gręžinio ir jau tada žinojome, kad jis nėra tobulas. Ant praustuvo laikui bėgant atsirasdavo rusvas ruoželis, o dušo kampus tekdavo šveisti dažniau. Gavome vandens valymo sistemos pasiūlymą, bet 900 eurų tuometiniame biudžete atrodė didelė suma. Prisimenu, kaip pasakiau žmonai, kad tiek dabar mokėti nenoriu: pirma užbaigsime kiemą, tada grįšime prie vandens.
Prie to pasiūlymo sugrįžome tik tada, kai ėmė gesti prietaisai.
Prie dėmių priprantama greičiau, nei atrodo
Pirmus mėnesius rusvos žymės erzino. Vėliau atsirado atskira kempinėlė praustuvui, stipresnis valiklis dušui ir įprotis prieš svečių vizitą ilgiau pasisukioti vonioje. Kai kas nors paklausdavo, kodėl aplink maišytuvą toks atspalvis, numodavau ranka: gręžinio vanduo, daug geležies.
Žmona pirmoji pradėjo sakyti, kad balti rankšluosčiai atrodo kitaip. Aš aiškinau, kad gal reikia pakeisti skalbiklį arba rinktis karštesnę programą. Vieną savaitgalį išvaliau skalbimo mašinos stalčiuką, paleidau priežiūros ciklą ir nusprendžiau, kad klausimas išspręstas. Kurį laiką atrodė, kad padėjo, nors iš tikrųjų tiesiog mažiau apie tai kalbėjome.
Su vandens šildytuvu buvo panašiai. Iš pradžių pastebėjau garsą: šildydamas jis kartais spragsėjo. Paskui paaiškėjo, kad karšto vandens tenka laukti ilgiau. Namuose nuolat atsirasdavo kitų darbų, tad viską nukeldavau į kitą savaitgalį. Aš vis matydavau, ką reikia prisukti, perdažyti ar sutvarkyti, o uždaras šildytuvo korpusas ant sienos apie save primindavo tik tada, kai vanduo jau būdavo pravėsęs.
Taip praėjo beveik dveji metai. Filtro pasiūlymas vis dar gulėjo elektroniniame pašte, o kieme jau stovėjo sutvarkyta terasa.
Pirmoji pasidavė skalbimo mašina
Vieną vakarą skalbimo mašina sustojo palikusi neišskalautus drabužius. Bandžiau programą paleisti iš naujo, išjungiau mašiną iš elektros ir palaukiau. Kitą rytą ji elgėsi lygiai taip pat, tad teko kviesti meistrą.
Už gedimo nustatymą sumokėjome 45 eurus. Apžiūrėjus paaiškėjo, kad problemų daugiau nei viena: vandens paėmimo dalyse buvo susikaupusių nuosėdų, dėmesio reikėjo ir šildymo mazgui. Mašina jau kelerius metus buvo naudota prieš mums persikraustant, todėl visą kaltę versti vandeniui nebūtų sąžininga. Vis dėlto tada pirmą kartą rimtai susimąsčiau, kokiomis sąlygomis ji tuos dvejus metus dirbo mūsų name.
Remonto kainą palyginome su naujos mašinos kaina ir nusprendėme pirkti naują. Pasirinkome modelį už 449 eurus. Parduotuvėje ilgai stovėjau prie kainolapio ir mintyse lyginau jį su anksčiau atmestais 900 eurų. Naują skalbimo mašiną nusipirkti buvo lengviau pateisinti: senoji neveikė, o skalbinius reikėjo kažkur dėti. Vandens valymo įrangos būtinybę buvau vertinęs visai kitaip.
Kai parvežė naują mašiną, žmona paklausė, ar dabar ir ją jungsime prie to paties vandens. Tąkart iškart atsakyti negalėjau.
Netrukus neliko ir karšto vandens
Dar nespėjus pamiršti pirmojo pirkinio, vandens šildytuvas nustojo normaliai šildyti. Šįkart meistrui skambinau nelaukdamas savaitgalio. Išardžius paaiškėjo, kad viduje susikaupė nemažai nuosėdų, o kaitinimo elementą reikia keisti. Už valymą, dalis ir darbą sumokėjome 186 eurus.
Iki tol visas vandens bėdas vadinau vienu žodžiu – geležis. Pradėjęs gilintis supratau, kad rusvos geležies nuosėdos ir kalkės nėra tas pats. Geležis gali kauptis įrangoje ir siaurinti vandens praėjimą, o kalkių susidarymas pirmiausia susijęs su vandens kietumu. Šildytuvo būklei svarbi ir priežiūra. Todėl vien iš išimto kaitinimo elemento išvaizdos negalėjau spręsti, kad abu prietaisus sugadino tik geležis.
Tuo metu mane labiau slėgė paprastesnis dalykas: problema, apie kurią žinojome dar įsikeldami, liko neišspręsta. Mes tik valėme jos paliekamas žymes ir laukėme, kol atsiras laisvų pinigų. Pinigų per tą laiką atsirasdavo įvairiems pirkiniams, bet vandeniui jų vis nebūdavo.
Sudėjus išlaidas, vėl atsivėrė senas pasiūlymas
Skalbimo mašinos diagnostika kainavo 45 eurus, nauja mašina – 449 eurus, vandens šildytuvo remontas – 186 eurus. Iš viso susidarė 680 eurų. Į šią sumą neįtraukiau valiklių, sugaišto laiko ir kelių vakarų, kai skalbinius vežėme skalbti kitur.
Vandens valymo sistemą galiausiai pasirinkome iš naujo įvertinę vandens rodiklius ir tai, kokias problemas reikia spręsti. Šįkart jai skyrėme 900 eurų. Kartu su ankstesnėmis išlaidomis susidarė 1 580 eurų, kuriuos per gana trumpą laiką teko pasiimti iš santaupų.
Negaliu įrodyti, kad anksčiau sumontuota įranga būtų išgelbėjusi kiekvieną senosios skalbimo mašinos detalę ar leidusi visai neremontuoti šildytuvo. Tačiau labai gerai prisimenu, kaip lengvai prieš dvejus metus pasakiau, kad 900 eurų yra per daug. Tada įvertinau tik vieną sąskaitą ir nusprendžiau jos nemokėti. Kiek kainuos toliau gyventi su neišspręsta problema, nesuskaičiavau.
Kai viskas buvo sutvarkyta, į vieną aplanką sudėjau naujos skalbimo mašinos dokumentus, šildytuvo remonto sąskaitą ir vandens valymo įrangos garantiją. Ant senosios mašinos pirkimo čekio dar radau jos įsigijimo datą. Kurį laiką žiūrėjau į tuos popierius, paskui užsegiau aplanką. Dabar jis guli katilinės spintelėje, šalia įrangos priežiūros užrašų. Kitą aptarnavimo datą šįkart įsirašiau ir telefone.
