Kaimynų santykius gali pakenkti ne tik sekmadienio ryto gręžimas ar svetimoje vietoje paliktas automobilis. Kartais pakanka vieno klausimo prie lifto, pastabos apie vaikus ar garsiai pasakytos nuomonės apie svetimus namus. Štai 8 frazės, kurių geriau netarti, ir žodžiai, kuriais jas galima pakeisti.
Vienas žmogus po minutės jau būna pamiršęs, ką pasakė, o kitas dar ilgai vengia susitikti laiptinėje.
Kodėl trumpi susitikimai laiptinėje svarbūs
Su kaimynais susiduriame skubėdami į darbą, grįždami pavargę, išnešdami šiukšles ar laukdami siuntos. Būtent tokie trumpi susitikimai dažnai nulemia viso namo bendravimo toną. Vienur lengva paprašyti palaistyti gėles ar priimti siuntinį, kitur žmonės apsimeta vienas kito nematantys.
Artimai draugauti nebūtina. Vis dėlto gyvenimas greta nesuteikia teisės žinoti visko apie kitą žmogų, ypač kai smalsumas pradeda skambėti kaip reikalavimas pasiaiškinti.
Klausimai apie pinigus ir šeimą
„Kiek uždirbi, kad tokį automobilį nusipirkai?“
Šis klausimas kartais nuskamba su šypsena, tarsi būtų komplimentas. Tačiau pašnekovui tenka rinktis: atskleisti asmeninius finansus, išsisukinėti ar tiesiai pasakyti, kad apie tai kalbėti nenori.
Tas pats galioja klausimams, kiek kainavo butas, iš kur šeima turi pinigų remontui ar kokią paskolą moka. Jei žmogus pats prabyla apie kainas, pokalbį galima tęsti. Bet naujas pirkinys nėra kvietimas tikrinti kito biudžetą.
Susidomėjimą galima parodyti paklausus, ar automobilis patogus, arba pasidžiaugus baigtu remontu. Pokalbis nesugrius ir negirdėjus tikslios sumos.
„Tai kada vestuvės? O vaikų dar neplanuojate?“
Laiptinėje tokie klausimai dažnai skamba kaip nekaltas pasidomėjimas. Bet žmogui per kelias sekundes gali tekti spręsti, ar pasakoti apie skyrybas, sunkumus susilaukti vaikų, netektį ar savo pasirinkimą gyventi kitaip.
Ypač nejauku, kai klausimas kartojamas per kiekvieną susitikimą. Tada paprastas pasisveikinimas virsta pokalbiu, kuriam žmogus iš anksto ruošia atsakymą.
Jeigu kaimynas norės pasidalyti šeimos naujienomis, pats ras progą. Iki tol pakanka paklausti, kaip sekasi, ir priimti tokį atsakymą, kokį jis pasirinks duoti.
Komentarai apie išvaizdą ir namus
„Kaip tu pasikeitei – kas tau atsitiko?“
Pastabos apie svorį, nuovargį, plaukus ar amžių gali užklupti nepasiruošusį žmogų. Net tariamas pagyrimas „pagaliau sulieknėjai“ leidžia suprasti, kad ankstesnė jo išvaizda jums atrodė netinkama.
Be to, išorės pokytis nebūtinai susijęs su tuo, ką įsivaizduojate. Žmogus gali būti pavargęs, sirgęs ar išgyvenantis sunkų laikotarpį ir nenorėti to aptarinėti grįždamas iš parduotuvės.
Po ilgesnės pertraukos šilčiau nuskamba paprastas „seniai matėmės, kaip laikotės?“. Jis palieka galimybę pasipasakoti, bet nereikalauja aiškintis.
„Kaip jūs galite gyventi tokioje netvarkoje?“
Užėjus pas kaimyną pasiskolinti įrankio ar pasiimti siuntos, nesunku pastebėti neplautus indus, išmėtytus žaislus ar nebaigtą remontą. Tačiau trumpam atviros durys nesuteikia pagrindo vertinti viso žmogaus gyvenimo.
Komentaras apie netvarką gali sugadinti net nuoširdų kvietimą užeiti kavos. Šeimininkas tikėjosi pabendrauti, o išgirdo, kad jo namai neišlaikė patikrinimo.
Kitaip yra tada, kai problema pasiekia bendras erdves: koridoriuje palikti maišai skleidžia kvapą ar daiktai trukdo praeiti. Tuomet verta kalbėti konkrečiai: „Nuo šių maišų koridoriuje sklinda kvapas. Gal galite juos išnešti?“ Toks prašymas aiškesnis nei pastaba apie šeimininko tvarkingumą.
Priekaištai ir paskalos
„Jūs savo vaikų visai neauklėjate“
Po bemiegės nakties kantrybės lieka nedaug, ypač jei triukšmas kartojasi. Vis dėlto kaltinimas tėvams retai padeda susitarti: pokalbis greitai nuo girdimų garsų pereina prie šeimos gynimo.
Naudingiau pasakyti, kas tiksliai vyksta ir kaip tai jus veikia. Pavyzdžiui: „Pastaraisiais vakarais kambaryje labai girdisi kamuolio daužymas. Ar galėtumėte vakare pasirinkti kitą žaidimą?“
Taip problemos nereikia nutylėti ar apsimesti, kad viskas gerai. Tiesiog kaimynui lengviau suprasti konkretų prašymą nei bendrą nuosprendį jo tėvystei.
„Ar girdėjai, kas iš tikrųjų nutiko trečiame aukšte?“
Svetima istorija greitai užpildo nejaukią tylą, bet kartu keičia ir pašnekovo požiūrį į jus. Išgirdęs smulkų pasakojimą apie kitų skyrybas, skolas ar šeimos ginčus, žmogus gali susimąstyti, ką apie jį patį pasakojate kitur.
Ypač atsargiai derėtų elgtis su tuo, kas netyčia nugirsta per sieną ar pamatyta laiptinėje. Iš kelių detalių sudėliota istorija gali būti visiškai klaidinga.
Jeigu dėl kaimyno nerimaujate, galima paklausti jo paties, ar nereikia pagalbos. Aptarinėjimas su visu namu vargu ar padės žmogui pasijusti saugiau.
Amžius ir bendri apibūdinimai
„Jūsų amžiuje jau reikėtų sėdėti namuose“
Vienam kaimynui sakoma, kad jis per senas dirbti, kitam – kad per jaunas ką nors suprasti apie namo reikalus. Abiem atvejais amžius tampa patogiu būdu atmesti žmogaus nuomonę jos neišklausius.
Vyresnis kaimynas neprivalo aiškintis, kodėl keliauja, dirba ar grįžta vėlai vakare. Jaunesnis gyventojas savo ruožtu gali turėti pagrįstų pastabų apie bendras išlaidas ar namo priežiūrą.
Susirinkime verta svarstyti pasiūlymą ir jo kainą, o ne tai, kiek metų jo autoriui.
„Su jumis visada vienos problemos“
Ši frazė patogi tuo, kad joje telpa visas susikaupęs susierzinimas. Bet kaimynas iš jos nesužino, ką turėtų keisti. Užtat išgirsta, kad problema laikomas jis pats.
Panašiai veikia ir žodžiai „jūs kažkoks keistas“, „su jumis neįmanoma“ ar „visas namas jumis skundžiasi“. Paskutinis teiginys dar įtraukia kitus gyventojus, kurie galbūt apskritai nieko nesakė.
Jeigu trukdo muzika, galima paprašyti ją pritildyti. Jei automobilis užstoja išvažiavimą – paprašyti jį patraukti. Konkretus pokalbis leidžia išspręsti šiandienos problemą neperžiūrint visų kaimyno charakterio trūkumų.
Prieš klausimą ar priekaištą verta padaryti trumpą pauzę ir sau atsakyti:
- Ar tikrai reikia šios informacijos?
- Ar žmogus gali ką nors pakeisti?
- Ar tą patį pasakyčiau, jeigu šalia stovėtų daugiau žmonių?
Kartais santykiams labiausiai padeda paprastas pasisveikinimas be papildomo komentaro. Kitą rytą prie tų pačių durų vėl reikės prasilenkti.
