„Toyota Corolla“ 2026 metais mini 60 metų jubiliejų. Gamintojo duomenimis, pasaulyje jau parduota daugiau nei 57 milijonai automobilių, pažymėtų „Corolla“ vardu. Vieniems tai buvo pirmasis automobilis, kitiems – šeimos universalas, kasdienis palydovas kelionėse į darbą ar ilgai tarnavęs pirkinys.
Šis rekordas priklauso ne vienam dešimtmečius beveik nesikeitusiam modeliui. Per dvylika kartų „Corolla“ pavadinimu buvo parduodami sedanai, hečbekai, universalai, kupė ir kiti modeliai. Keitėsi jų dydis, konstrukcija, varikliai ir pirkėjų lūkesčiai, o vardas išliko. Būtent pagal visų šį pavadinimą turinčių automobilių pardavimus „Corolla“ vadinama perkamiausiu automobiliu istorijoje.
Viskas prasidėjo nuo nedidelio automobilio augančiai Japonijai
Pirmoji „Corolla“ pasirodė 1966 metais, kai Japonijos ekonomika sparčiai augo ir vis daugiau žmonių galėjo svajoti apie nuosavą automobilį. „Toyota“ siekė pasiūlyti praktišką, patogų ir prieinamą modelį, tinkantį besikeičiančiai kasdienybei.
Pirmasis automobilis turėjo maždaug 1,1 litro darbinio tūrio keturių cilindrų benzininį variklį, išvystantį 60 AG. Šiandien tokia galia atrodo kukliai, bet tada tai buvo visai kitokioms sąlygoms sukurtas automobilis. Modelis pristatytas 1966 metų spalį, o prekyba Japonijoje prasidėjo lapkritį.
Pirmoji karta: nuo dviejų durų sedano iki platesnės šeimos
1966–1970 metais gyvavusi pirmoji karta pradėjo istoriją, kurios mastą tuomet būtų buvę sunku numatyti. Iš pradžių siūlytas dviejų durų sedanas, vėliau pasirinkimą papildė keturių durų modelis, universalas ir sportiškesnis „Sprinter“ kupė.
Taigi „Corolla“ gana anksti pradėta derinti prie skirtingų vairuotojų: vieniems reikėjo daugiau praktiškumo, kitiems – išraiškingesnio automobilio. Vos per trejus metus modelis tapo perkamiausiu Japonijoje.
Antroji ir trečioji kartos: komfortas, sportiškumas ir saugumas
Kai 1970 metais pristatyta antroji karta, bendri „Corolla“ pardavimai jau buvo pasiekę milijoną. Gamintojas gerino komfortą, saugumą ir kasdienį patogumą, bet kartu plėtė ir sportiškesnių versijų pasiūlą. Vienu ryškiausių vardų tapo „Levin“ su 1,6 litro varikliu. Ši karta parodė, kad praktiško masinio automobilio šeimoje atsiranda vietos ir vairavimo entuziastams.
1974 metais pasirodžiusios trečiosios kartos kūrėjai siekė dar patogesnio šeimos automobilio. Daugiau dėmesio skirta salono tylai, komfortui ir pasyviajai saugai.
Kuriant šią „Corolla“ buvo naudojami bandymai vėjo tunelyje. Augantis susidomėjimas aerodinamika rodė, kad modelio tobulinimas jau seniai apėmė daugiau nei naujus žibintus ar kitokią prietaisų lentą. Automobiliui reikėjo prisitaikyti ir prie griežtėjančių techninių reikalavimų.
Ketvirtoji ir penktoji kartos: ekonomiškumas ir didelis posūkis
1979 metais pasirodžiusi ketvirtoji karta atspindėjo laiką, kai pirkėjams itin rūpėjo degalų sąnaudos. „Toyota“ tobulino valdymą, pavaros agregatus ir salono patogumą. 1982 metais gamą papildė 1,8 litro dyzelinis variklis – dar vienas žingsnis plečiant modelio paskirtį, nes „Corolla“ turėjo tikti ir tiems, kurie pirkinį pirmiausia vertino pagal kasdienes eksploatacijos išlaidas.
1983 metais pasirodžiusi penktoji karta tapo svarbiu konstrukciniu lūžiu: dalis „Corolla“ šeimos perėjo prie priekinių varančiųjų ratų. Tai padėjo efektyviau išnaudoti salono erdvę ir atitiko besikeičiančią kompaktinių automobilių kryptį.
Sportiškos versijos vis dėlto išlaikė galinių ratų pavarą. Būtent su šiuo laikotarpiu siejamas AE86, ilgainiui užėmęs ypatingą vietą automobilių entuziastų kultūroje. Šeimyninio modelio istorijoje tai vienas geriausiai atpažįstamų sportinių atsišakojimų.
Šeštoji ir septintoji kartos: daugiau versijų ir aukštesnė kokybė
1987 metais pristatytoje šeštojoje kartoje ankstesnes kampuotas formas pakeitė apvalesnis dizainas. Daug dėmesio skirta apdailai, ergonomikai, triukšmo mažinimui ir įrangai. Pirkėjams siūlyta plati kėbulų bei variklių gama, atsirado ir keturių varančiųjų ratų variantų. „Corolla“ jau buvo automobilių šeima, kuri skirtingose rinkose galėjo atrodyti gana skirtingai.
Septintoji karta Japonijoje pristatyta 1991 metais, o Europos pirkėjus pasiekė vėliau. Automobilis paaugo, tapo tylesnis ir patogesnis, daugiau dėmesio skirta važiavimo savybėms.
Šis laikotarpis svarbus ir tuo, kad „Toyota“ siekė aukštesnio kokybės pojūčio. „Corolla“ turėjo likti praktiška, tačiau pirkėjai jau tikėjosi geresnės apdailos, daugiau vietos ir malonesnių ilgų kelionių.
Aštuntoji ir devintoji kartos: Europai – savitas veidas ir platesnis pasirinkimas
1995 metais Japonijoje pasirodžiusi aštuntoji karta Europą pasiekė 1997-aisiais. Šis skirtumas paaiškina, kodėl modelio kartų datos įvairiuose šaltiniuose kartais nesutampa.
Europietiška versija išsiskyrė savitu dizainu. Kartu svarbūs liko praktiški dalykai: automobilio masė, degalų sąnaudos, priežiūra ir bendros naudojimo išlaidos. Gamintojas vis aiškiau atsižvelgė į skirtingų regionų pirkėjų poreikius.
Nuo 2000 metų pradėta pristatyti devintoji karta atnešė naują dizainą ir kitokį požiūrį į modelio gamą. Europoje pirkėjai galėjo rinktis hečbekus, sedaną ir šeimos poreikiams skirtą „Corolla Verso“.
Kompaktinis automobilis tuo metu turėjo atlikti vis daugiau vaidmenų. Vienam reikėjo nedidelio kasdienio transporto, kitam – erdvesnio šeimos automobilio, tačiau abu galėjo rinktis pažįstamą modelio vardą.
Dešimtoji ir vienuoliktoji kartos: Europoje – „Auris“
Naujas etapas prasidėjo 2006–2007 metais. Europoje hečbekas buvo pavadintas „Auris“, o sedanas išlaikė „Corolla“ vardą. Dėl to europiečiams galėjo atrodyti, kad pažįstamas modelis iš dalies pasitraukė, nors kitose rinkose jo istorija tęsėsi.
2010 metais pasirodęs „Auris Hybrid“ žymėjo svarbų posūkį: hibridinė pavara tapo prieinama įprasto šeimyninio hečbeko pirkėjui.
Vienuoliktosios kartos laikotarpiu Europoje modelis toliau buvo siejamas su „Auris“. Pasiūlą papildė „Touring Sports“ universalas, derinęs didesnį praktiškumą su hibridinės pavaros pasirinkimu.
Pasaulinėje modelio istorijoje tuo pat metu gyvavo ir „Corolla“ sedanas. Todėl „Auris“ ir „Corolla“ raidos nereikėtų laikyti visiškai vienodos visose šalyse: pavadinimai, kėbulai ir variklių pasiūla priklausė nuo rinkos.
Dvyliktoji karta: „Corolla“ sugrįžo į Europos hečbekus
2019 metais Europoje pasirodžiusi nauja modelių šeima grąžino „Corolla“ pavadinimą hečbekui ir universalui. TNGA-C platforma tapo pagrindu naujam konstrukcijos ir važiavimo savybių etapui, o hibridinė pavara užėmė itin svarbią vietą pasiūloje.
Vis dėlto teiginys, kad ši karta Europoje nuo pat pradžių buvo parduodama tik kaip hibridas, būtų netikslus. Pristatymo metu atskiroms kėbulo versijoms buvo numatyti ir įprasti benzininiai varikliai.
Kokios jubiliejinės versijos ir hibridinės sistemos siūlomos dabar?
60-mečiui „Toyota“ parengė jubiliejines hečbeko, „Touring Sports“ universalo ir sedano versijas. Jos išsiskiria spalvų bei apdailos deriniais, jubiliejiniais ženklais ir įrangos pasirinkimu. Konkretūs pasiūlymai priklauso nuo rinkos.
Dabartinėje europinėje gamoje naudojama penktosios kartos „Toyota“ hibridinė technologija. Hečbekui ir universalui numatytos 1,8 bei 2,0 litro sistemos, o sedanui – 1,8 litro hibridinė pavara.
Per šešis dešimtmečius „Corolla“ keitėsi kartu su vairuotojų kasdienybe: nuo nedidelio benzininio sedano iki dabartinių hibridų. Daugiau nei 57 milijonai parduotų automobilių reiškia daugybę skirtingų patirčių, todėl jubiliejinė istorija nesibaigia gamyklos archyve. Ji tęsiasi automobiliuose, kuriais žmonės šiandien važiuoja į darbą, veža vaikus ar leidžiasi į dar vieną šeimos kelionę.
