Žiemą langą verta atverti plačiai, bet tik kelioms minutėms, o po to visiškai uždaryti. Taip vėdinama Vokietijoje: oras patalpoje pasikeičia, o sienos ir baldai neatšąla taip, kaip nuo valandų valandas praviro lango. Šilumos vėdinant vis tiek prarandama, tačiau trumpas vėdinimas apsaugo nuo ilgo ir nekontroliuojamo jos nutekėjimo.
Kaip rašo „Ouest France“, šio būdo esmė – stipresnis oro srautas per trumpesnį laiką. Vokiškai jis vadinamas „Stoßlüften“. Vietoj to, kad langas visą popietę stovėtų atidarytas, gyventojai jį trumpam atveria iki galo, o išvėdinę sandariai uždaro.
Kodėl ilgai pravertas langas netaupo šilumos?
Pravertas langas atrodo patogus kompromisas: kambarys vėdinasi, o šaltas oras nesiveržia taip stipriai. Tačiau pro tarpą šiluma sklinda be paliovos, o šalia lango esantys paviršiai pamažu vėsta. Jei netoliese veikia radiatorius, dalis jo šilumos taip pat nueina į lauką.
Kuo ilgiau tai trunka, tuo daugiau šilumos netenka ne tik oras, bet ir aplinkinės konstrukcijos. Uždarius langą gali prireikti laiko, kol kambaryje vėl taps jauku: pirmiausia sušyla oras, o nuo jo palengva sušyla ir atvėsę paviršiai.
Trumpai ir intensyviai vėdinant pirmiausia pasikeičia oras. Sienos, grindys ir baldai per kelias minutes paprastai nespėja taip atvėsti. Todėl uždarius langus patalpa gali sušilti greičiau nei po ilgo vėdinimo pro nedidelį plyšį.
Kaip trumpai išvėdinti kambarį?
Pradėti galima nuo paprastos tvarkos: atlaisvinkite priėjimą prie lango, plačiai jį atverkite ir pasižymėkite laiką. Jei būsto planas leidžia, trumpam atidarykite langą ir kitoje pusėje – susidaręs skersvėjis paspartins oro kaitą. Pasirūpinkite, kad vėjas netrenktų durų ar langų.
Publikacijoje siūloma orientuotis į 5–10 minučių vėdinimą, tačiau toks laikas ne visiems būstams tinka vienodai. Kai lauko ir vidaus temperatūrų skirtumas didelis ir yra skersvėjis, oras pasikeičia greičiau. Ramią, švelnesnę dieną ar vėdinant tik per vieną langą kaita bus lėtesnė.
Baigę langą uždarykite visiškai. Intensyvaus vėdinimo prasmė mažėja, jei po kelių minučių langas vėl paliekamas atviras kelioms valandoms. Patogu pasinaudoti telefono laikmačiu, ypač jei tuo metu gaminate maistą ar užsiimate kitais darbais.
Ką vėdinant daryti su radiatoriumi?
Jei radiatorius turi termostatinę galvutę, prieš atverdami langą trumpam sumažinkite jos nustatymą. Į patalpą patekęs šaltas oras gali priversti termostatą didinti šilumos tiekimą, nors langas tuo metu atviras. Užvėrę langą grąžinkite ankstesnį nustatymą.
Dėl kelių minučių vėdinimo nereikia išjungti viso namo šildymo sistemos. Svarbu skirti greitai reguliuojamą radiatorių nuo inertiško grindinio šildymo: pastarąjį trumpam išjungus tiesioginio rezultato nebus.
Jei šildymo reguliuoti negalite, svarbiausias tampa pats įprotis – vėdinti trumpai ir nepamiršti užverti lango. Vėliau nereikia bandyti „atsigriebti“ nustatant gerokai aukštesnę kambario temperatūrą.
Ar pakanka langus atverti du ar tris kartus per dieną?
Du ar trys vėdinimo kartai gali būti pradinis orientyras, bet jų nereikėtų laikyti didžiausiu leistinu skaičiumi. Poreikis priklauso nuo žmonių skaičiaus, patalpų dydžio, veiklos namuose ir esamos vėdinimo sistemos.
Miegamąjį prasminga išvėdinti atsikėlus, ypač jei jame visą naktį miegojo keli žmonės. Daugiau dėmesio reikia virtuvei po maisto gaminimo ir vonios kambariui po dušo. Tokiais atvejais laukti numatyto vakarinio vėdinimo nebūtina.
Jei vonioje lango nėra, svarbu, kad veiktų įrengta ištraukiamoji ventiliacija. Vien plačiai atidarytos vonios durys drėgmės iš būsto nepašalina – ji gali pasklisti į kitus kambarius. Vėdinimo angų nereikėtų uždengti siekiant sulaikyti šilumą.
Kaip suprasti, kad vėdinimo per mažai arba per daug?
Ant langų besikaupiantis kondensatas, po dušo ilgai neišnykstanti drėgmė ir tvankumo pojūtis rodo, kad verta įvertinti oro kaitą. Vis dėlto vien kondensatas visos priežasties neatskleidžia: svarbi ir paviršių temperatūra, ir būsto konstrukcijos.
Naudingas pagalbininkas – higrometras, rodantis santykinę oro drėgmę. Stebėkite ne vieną skaičių, o jo kitimą: kiek drėgmė pakyla po maudymosi, ar sumažėja išvėdinus ir ar netrukus vėl grįžta į ankstesnį lygį.
Žiemą patalpų oras gali būti ir pernelyg sausas. Todėl vėdinimo ilginti vien iš įpročio, neatsižvelgiant į sąlygas, taip pat neverta. Higrometras padeda įvertinti drėgmę, bet neparodo visų oro kokybės rodiklių.
Ką keičia rekuperacinė vėdinimo sistema?
Jei namuose įrengta ir tinkamai veikia mechaninė vėdinimo sistema su šilumos grąžinimu, pagrindinę oro kaitą turėtų užtikrinti ji. Tokiuose namuose langų atidarymas pagal griežtą grafiką nebūtinai reikalingas – pirmiausia verta patikrinti sistemos nustatymus, priežiūrą ir filtrų būklę.
Trumpas papildomas vėdinimas gali praversti pagal situaciją, bet neturėtų pakeisti neveikiančios ar išjungtos sistemos. Jei patalpose nuolat tvanku arba drėgna, reikia ieškoti priežasties, o ne vien dažniau varstyti langus.
Pradėti galima nuo vieno praktiško pakeitimo: kitą kartą langą atverkite plačiai ir nustatykite laikmatį, užuot palikę jį atvirą visam vakarui. Uždarę grąžinkite įprastą šildymo nustatymą ir stebėkite, kaip greitai atsistato kambario temperatūra ir kaip keičiasi drėgmė.
