Ramiajame vandenyne stebimas El Ninjo vėl patraukė dėmesį: paskelbtame pranešime teigiama, kad lapkričio 12 dieną temperatūros anomalija viršijo 4 °C. Tai reikštų labai didelį nukrypimą nuo įprastų sąlygų, tačiau nereiškia, kad visa planeta ar Lietuva sušils 4 laipsniais. El Ninjo pirmiausia keičia tropinio Ramiojo vandenyno ir atmosferos sąveiką, o jo poveikis skirtinguose regionuose nevienodas.
Lietuvos gyventojams svarbiausias atsakymas aiškus jau dabar: vien El Ninjo stiprumas nenusako, ar mūsų žiema bus šalta, snieginga ar lietinga. Reiškinys gali prisidėti prie didelio masto atmosferos cirkuliacijos pokyčių, tačiau konkrečius orus Europoje lemia ir Atlanto vandenynas, slėgio sistemų išsidėstymas bei procesai virš Arkties.
Pranešime vartojamas pavadinimas „super El Ninjo“ apibūdina ypač stiprų reiškinį, bet tai nėra atskira oficiali NOAA perspėjimo kategorija. Vertinant 4 °C skaičių, svarbu žinoti, kokiame vandenyno plote ir per kokį laikotarpį anomalija apskaičiuota: pavienės dienos rodiklis nėra tas pats, kas kelių mėnesių vidurkis.
Ką iš tikrųjų reiškia temperatūros anomalija?
Temperatūros anomalija rodo skirtumą tarp išmatuotos temperatūros ir ilgalaikio vidurkio, būdingo tam regionui bei metų laikui. Ji nenurodo paties vandens šiltumo ir nėra viso Ramiojo vandenyno įvertinimas.
Stebint El Ninjo, ypač svarbi pusiaujo Ramiojo vandenyno sritis, vadinama „Niño 3.4“. Bet net ir jos duomenis būtina lyginti vienodu principu: savaitinis matavimas, mėnesio vidurkis ir 3 mėnesių rodiklis atsako į skirtingus klausimus.
Todėl labai didelis trumpalaikis nuokrypis dar neleidžia vienu sakiniu paskelbti viso epizodo istoriniu rekordu. Tam reikia palyginamų duomenų, aiškaus laikotarpio ir platesnio vandenyno bei atmosferos būklės vertinimo.
Kodėl vienas vandenyno regionas gali pakeisti orus taip toli?
El Ninjo nėra vien šilto vandens dėmė žemėlapyje. Tai vandenyno ir atmosferos reiškinys: keičiantis paviršiaus temperatūrai, kinta debesuotumas, kritulių susidarymo vietos ir oro judėjimas virš tropikų.
Tokie pokyčiai gali paveikti atmosferos cirkuliaciją ir už Ramiojo vandenyno ribų. Poveikis tačiau nevienodas: vienur padidėja gausių kritulių tikimybė, kitur auga sausrų ir karščio rizika.
Todėl antraštė „El Ninjo atneš šaltą žiemą“ pernelyg bendra, jei nenurodoma, apie kurį regioną kalbama. Tas pats epizodas skirtingose pasaulio dalyse gali būti susijęs su visai skirtingomis sąlygomis.
Kur didžiausią nerimą kelia sausros ir liūtys?
Stipraus El Ninjo metu daug dėmesio skiriama žemės ūkiui ir vandens atsargoms. Ten, kur pasikeičia įprastas lietaus sezonas, gali nukentėti pasėliai, sumažėti derlius arba pablogėti prieiga prie vandens.
Kitur pavojų kelia gausūs krituliai ir potvyniai. Jų pasekmės priklauso ne tik nuo lietaus kiekio, bet ir nuo reljefo, infrastruktūros, gyventojų pasirengimo bei ankstesnių sąlygų. Stipri liūtis po sausros savaime neišsprendžia visų vandens trūkumo problemų.
Maisto saugumo rizika taip pat nesusiveda į vieną visam pasauliui vienodai taikomą skaičių. Skaitant pranešimus apie galimą badą ar mirtingumą, būtina skirti modeliuojamą scenarijų nuo jau užfiksuotų pasekmių.
Ar El Ninjo gali paveikti Lietuvos žiemą?
Gali prisidėti prie platesnio atmosferos procesų fono, tačiau ryšys su Lietuvos orais nėra nei tiesioginis, nei pastovus. Pagal Ramiojo vandenyno anomaliją neįmanoma nustatyti, kiek sniego iškris Vilniuje ar kokia temperatūra sausį bus Klaipėdoje.
Mūsų regione labai svarbu, iš kur atkeliauja oro masės. Atlanto ciklonai gali atnešti drėgnesnius, švelnesnius orus, o kitoks slėgio sistemų išsidėstymas – sudaryti sąlygas šaltesniam orui pasiekti Lietuvą. Per vieną žiemą tokios situacijos gali pasikeisti ne kartą.
Todėl net už vidurkį šiltesnis sezonas neatmeta stipraus šalčio epizodų. Lygiai taip pat kelios sniegingos dienos neįrodo, kad visa žiema bus išskirtinai šalta.
Koks ryšys tarp El Ninjo ir poliarinio sūkurio?
Poliarinis sūkurys ir El Ninjo yra skirtingi reiškiniai, vykstantys skirtingose klimato sistemos dalyse. Jie gali sąveikauti per atmosferos cirkuliaciją, bet nereikėtų jų vaizduoti kaip dviejų jėgų, besivaržančių dėl teisės „valdyti žiemą“.
Net stiprus stratosferos poliarinio sūkurio sutrikimas automatiškai negarantuoja šalčių Lietuvoje. Svarbu, ar jo poveikis persiduoda į žemesnius atmosferos sluoksnius ir kaip tuo metu išsidėsto slėgio sistemos.
Tai, kad reiškiniai stebimi tuo pačiu metu, dar neįrodo, jog vienas tiesiogiai sukėlė kitą. Šiam ryšiui įvertinti reikia daugiau nei sutampančių datų.
Ką stebėti artėjant žiemai?
Kasdieniams sprendimams Lietuvoje naudingiausios lieka artimiausių dienų prognozės: temperatūra, kritulių rūšis, vėjas ir plikledžio tikimybė. Sezoniniai vertinimai padeda suprasti bendras tikimybes, tačiau nepakeičia konkrečios ryto orų prognozės.
Skaitant naujienas apie El Ninjo, verta pažiūrėti, ar nurodytas matavimo regionas, laikotarpis ir duomenų šaltinis. Būtent šios detalės parodo, ar kalbama apie trumpą temperatūros šuolį, ilgalaikį reiškinio stiprumą, ar modelio numatomą ateities scenarijų.
So we have it, officially our ‘earliest major sudden stratospheric warming on record’. Sharp rebound likely based on mean zonal wind 4casts. Surface impacts from today remain highly uncertain for 2-3 weeks down the road but interesting hints from the 50mb & 500mb perspective! https://t.co/7wTEprrXmM — MarkVoganWeather.com (@MarkVogan) November 12, 2026
