Dvylika Kūčių patiekalų siejama ne vien su dvylika apaštalų. Vienas seniausių aiškinimų šį skaičių sieja su dvylika metų mėnesių ir palinkėjimu, kad nė vieną jų šeimai nepritrūktų maisto. Tačiau pats paprotys ne visada buvo toks pat: Lietuvos Kūčių tradicijoje minimi ir devyni, ir dvylika, ir trylika valgių.
Todėl vieno atsakymo, kodėl ant stalo turi būti būtent dvylika patiekalų, nėra. Kūčių vakarienėje susipynė metų rato, derliaus, šeimos ir krikščioniško tikėjimo simbolika. Dabartinis skaičius išlaikė kelias prasmes, nors prie stalo dažniausiai prisimenama tik viena.
Dvylika patiekalų – dvylika sočių mėnesių
Žemdirbių kultūroje metų laikai turėjo labai praktinę reikšmę. Nuo derliaus ir sukauptų atsargų priklausė, ar šeima sėkmingai išgyvens iki kito sezono. Todėl gausus šventinis stalas galėjo reikšti ne prabangos rodymą, o linkėjimą, kad maisto užteks ateinantiems metams.
Etnologas Arūnas Vaicekauskas dvylikos patiekalų ryšį su dvylika sočių mėnesių vadina aiškinimu, artimu mitologinei tradicijai. Pagal jį vakarienės skaičius apima visus metus: ant stalo simboliškai sutelpa jų pilnatvė ir viltis dėl būsimos gerovės.
Tai padeda suprasti, kodėl patiekalus buvo svarbu skaičiuoti net tada, kai patys valgiai buvo paprasti. Sotumas nebūtinai reiškė brangius produktus ar sudėtingą gaminimą. Grūdai, žirniai, vaisiai ir kitos turimos gėrybės galėjo turėti daugiau apeiginės reikšmės nei įmantrus receptas.
Iš kur kilo paaiškinimas apie apaštalus?
Krikščioniškame aiškinime dvylika valgių siejama su dvylika Jėzaus apaštalų. Daugeliui šeimų tai pažįstamiausia versija, kurią vaikams pasakoja ruošiant stalą arba jau susėdus vakarieniauti.
A. Vaicekauskas pabrėžia, kad toks ryšys kyla iš liaudiško religingumo, o ne iš oficialaus liturginio nurodymo. Taigi patiekalų skaičiaus nereikėtų laikyti visiems katalikams vienodai privalomu vakarienės reikalavimu.
Mėnesių ir apaštalų paaiškinimai tradicijoje gali egzistuoti kartu. Liberto Klimkos paskelbtame Pilviškių apylinkių papročių tyrime dvylika patiekalų siejama su abiem reikšmėmis. Tai rodo, kaip vienas paprotys gali išsaugoti kelis skirtingus supratimo sluoksnius.
Ar ant Kūčių stalo visada buvo dvylika valgių?
Ne. Etnologo Liberto Klimkos teigimu, anksčiau Kūčioms reikėdavo devynių patiekalų, o vėliau jų padaugėjo iki dvylikos ar trylikos. Trylika siejama su Paskutinės vakarienės dalyviais – Kristumi ir dvylika apaštalų.
Ši detalė svarbi tiems, kurie dvyliktą patiekalą laiko nekintama sąlyga, galiojusia visais laikais. Papročiai keitėsi, skyrėsi vietovėmis ir buvo aiškinami nevienodai.
Apie devynių, dvylikos ar trylikos patiekalų tradiciją yra pasakojusi ir Kauno tautinės kultūros centro specialistė Kristina Kliucevičiūtė-Mikulskienė. Jos aiškinime dvylika siejama ir su metų mėnesiais, ir su apaštalais.
Kokie patiekalai sudarydavo Kūčių stalą?
Vieno visai Lietuvai bendro valgiaraščio nebuvo. L. Klimka nurodo, kad etnografai yra suskaičiavę daugiau kaip 100 Kūčių valgių, o jų pasirinkimas priklausė nuo regiono. Aukštaitijoje svarbūs buvo virti kviečiai, Vilnijoje – virtinukai su aguonomis, Žemaitijoje patiekalai būdavo gardinami kanapėmis, o Suvalkijoje ant stalo dėdavo žirnių ir pupų.
Pilviškių apylinkėse užrašyti silkės su aliejumi, avižinio ir spanguolių kisieliaus, aguonpienio su kūčiukais, šutintų žirnių ir kviečių patiekalai. Tai paprasti valgiai, kuriuos sieja vietiniai produktai ir šeimose išlikę gaminimo būdai.
Planuojant dabartinę vakarienę nebūtina ieškoti dvylikos visiškai naujų receptų. Galima pradėti nuo šeimoje įprastų patiekalų ir paklausti vyresniųjų, ką jie prisimena iš vaikystės. Toks pokalbis gali atskleisti daugiau nei dar vienas internete rastas šventinis meniu.
Ar kūčiukai ir aguonpienis skaičiuojami atskirai?
Šis klausimas iškyla vos pradėjus sudarinėti sąrašą. Vienoje šeimoje kūčiukai ir aguonpienis laikomi dviem patiekalais, kitoje – vienu deriniu. Panašiai skiriasi požiūris į duoną, vaisius ar gėrimus.
Kadangi ir istorinis patiekalų skaičius, ir jų pasirinkimas nebuvo visur vienodas, šeimos papročio nereikėtų paversti ginču dėl vienintelio teisingo skaičiavimo. Praktiškas sprendimas – iš anksto susitarti, ką skaičiuojate, ir ruošti mažesnes porcijas, kad simbolinis skaičius nevirstų maisto pertekliumi.
Jei šiemet norite atkurti senesnį šeimos stalą, prie patiekalų sąrašo užsirašykite ir jų istorijas: kas virdavo kisielių, iš ko išmoktas grybų įdaras, kodėl močiutė būtinai dėdavo obuolį. Prie vakarienės stalo šiuos prisiminimus išgirs ir tie, kuriems dvylika patiekalų iki šiol reiškė tik skaičių.
