Raudonosios paprikos išsiskiria saldumu ir karotenoidais, tarp jų beta karotenu, kurį organizmas gali paversti vitaminu A. Žaliosios paprastai būna mažiau saldžios, o geltonųjų skonis švelnesnis. Vis dėlto vienos visais atžvilgiais sveikiausios spalvos nėra: visos saldžiosios paprikos suteikia vitamino C, skaidulų ir įvairių augalinių junginių.
Rinkdamiesi pagalvokite ir apie tai, kaip ketinate daržovę valgyti. Šviežioms salotoms tinka bet kurios spalvos paprika, tačiau žalioji suteiks ryškesnio, kartais kiek kartoko skonio, o geltonoji ar raudonoji – daugiau saldumo. Keptiems padažams ir trintoms sriuboms ypač patogios raudonosios. Maistinę sudėtį lemia ne vien spalva, bet ir veislė, sunokimas bei laikymo sąlygos.
Ar žaliosios, geltonosios ir raudonosios paprikos yra ta pati daržovė?
Paprikos spalvą lemia ir sunokimo etapas, ir paties augalo genetika. Daugelis vaisių iš pradžių būna žali, o nokdami įgauna veislei būdingą geltoną, oranžinę ar raudoną spalvą. Todėl klaidinga manyti, kad kiekviena žalioji paprika privalo pereiti geltonąjį etapą ir galiausiai paraudonuoti: geltona gali būti visiškai sunokusio vaisiaus spalva.
Žalumą suteikia chlorofilas. Vaisiui nokstant jo mažėja, o kitų pigmentų spalvos tampa ryškesnės. Anksčiau nuskintos žaliosios paprikos paprastai būna mažiau saldžios ir turi savitą žolinį skonį. Sunokusios spalvotosios dažniau vertinamos dėl švelnumo ir saldumo, tačiau net tos pačios spalvos veislių skirtumai gali būti pastebimi.
Kuo skiriasi skirtingų spalvų paprikų maistinė vertė?
Visų spalvų saldžiosios paprikos gali papildyti mitybą vitaminu C ir skaidulomis. Skiriasi jų augalinių pigmentų sudėtis: tarp paprikose aptinkamų junginių yra liuteinas, zeaksantinas ir įvairūs karotenoidai. Raudoną spalvą padeda suteikti kapsantinas, o raudonosios ir oranžinės paprikos gali būti vertingas beta karoteno šaltinis.
Beta karotenas svarbus todėl, kad organizmas jį gali paversti vitaminu A, reikalingu normaliai regai, imuninės sistemos veiklai ir kitoms organizmo funkcijoms. Vis dėlto tai nepaverčia žaliosios paprikos menkaverte. Jei ją mėgstate ir valgote dažniau, atsisakyti vien dėl spalvos nereikia – praktiškiau į racioną įtraukti įvairių daržovių, nei ieškoti vieno tobulo produkto.
Kuri paprika geriausiai tinka salotoms, kepimui ir įdarui?
Žalioji paprika tinka tada, kai patiekale norisi mažiau saldumo ir ryškesnio daržovės skonio. Ją galima dėti į salotas ir troškinius arba naudoti įdarui. Geltonoji dažnai patinka tiems, kuriems žaliosios skonis atrodo pernelyg intensyvus: ji švelnesnė, todėl patogi šviežių daržovių lėkštėms, sumuštiniams ir šaltiems užkandžiams.
Raudonoji ypač gerai tinka kepti orkaitėje ar ant grotelių, taip pat sriuboms ir padažams. Termiškai paruoštas saldus minkštimas puikiai dera su pomidorais, česnaku ir žolelėmis. Įdarui rinkitės pagal formą ir sienelių tvirtumą: stabili, nepažeista paprika bus patogesnė nei gražios spalvos, bet suspausta ar jau pradėjusi minkštėti daržovė.
Ar paprikas sveikiau valgyti šviežias, ar keptas?
Šviežios paprikos vertingos dėl vitamino C, kuris jautrus kaitinimui. Ilgai verdant dalies jo netenkama, todėl norint išsaugoti daugiau šio vitamino verta paprikų valgyti ir neapdorotų – salotose, su sumuštiniu ar kaip užkandį. Sudėtingas receptas tam nereikalingas: pakanka nuplauti, pašalinti sėklas ir supjaustyti.
Kaitinimas turi ir kitą pusę: suminkštėjusi daržovės struktūra gali palengvinti kai kurių karotenoidų pasisavinimą. Todėl keptų paprikų nereikia laikyti prastesniu pasirinkimu vien dėl sumažėjusio vitamino C kiekio. Vieną dieną galima ruošti šviežias salotas, kitą – keptų paprikų padažą ar troškinį; taip keisis ir skonis, ir gaunamų junginių įvairovė.
Ar pagal paprikos apačią galima nustatyti jos saldumą?
Internete kartojamas teiginys, esą tris iškilimus turinčios paprikos yra „vyriškos“, o keturis – „moteriškos“. Jis siejamas ir su tariamais skonio skirtumais: vienos neva geriau tinka gaminti, kitos esą saldesnės ir skanesnės šviežios. Toks vaisių skirstymas pagal lytį yra neteisingas.
Skiltelių skaičius daugiausia priklauso nuo veislės ir vaisiaus formavimosi. Pagal jį patikimai nustatyti nei saldumo, nei sėklų kiekio, nei tinkamumo konkrečiam patiekalui negalima. Parduotuvėje naudingiau įvertinti paprikos tvirtumą, odelės būklę ir paskirtį, o ne skaičiuoti iškilimus jos apačioje.
Kodėl spalvotosios paprikos dažnai kainuoja daugiau?
Žaliąsias paprikas galima skinti anksčiau, o norint sulaukti veislei būdingos sunokusio vaisiaus spalvos, reikia daugiau laiko. Ilgesnis auginimas gali prisidėti prie didesnės raudonųjų, geltonųjų ar oranžinių paprikų kainos. Vis dėlto parduotuvėje kainą veikia ir sezonas, kilmė, pasiūla bei konkreti veislė.
Todėl brangesnė paprika nebūtinai yra maistingesnė už šalia gulinčią pigesnę. Palyginkite kainą už kilogramą ir pagalvokite, kiek daržovių sunaudosite. Jei ruošiate didelį troškinį, gali tikti skirtingų spalvų mišinys, o nuolaida pažymėtos, bet jau gendančios daržovės nebus geras pirkinys.
Kaip atpažinti šviežią papriką ir ją laikyti?
Šviežia paprika paprastai būna tvirta, lygia odele ir gana sunki pagal savo dydį. Raukšlėjimasis dažniausiai rodo prarastą drėgmę, o minkštos, šlapios vietos, pelėsis ar dideli pažeidimai – rimtesnį gedimą. Kreiva forma ar du skirtingi atspalviai savaime nėra trūkumas: dalis vaisiaus tiesiog gali būti kitame nokimo etape.
Namuose paprikas laikykite šaldytuvo daržovių skyriuje, o plaukite prieš naudodami, kad laikomos neliktų šlapios. Šiltoje virtuvėje jos greičiau netenka vandens ir vysta. Jei visų nespėsite sunaudoti, pašalinkite sėklas, supjaustykite ir užšaldykite porcijomis – vėliau tokie gabalėliai tiks troškiniams, sriuboms ir keptiems patiekalams, nors atitirpusios paprikos šviežių traškumo nebeturės.
