Katė pati užlipa ant kelių ir glaudžiasi prie rankos, bet po kelių minučių ją įkanda. Viena tokio elgesio priežasčių – glostymo sukelta agresija: iš pradžių malonūs prisilietimai ilgainiui tampa erzinantys arba pernelyg intensyvūs. Tai nebūtinai rodo blogą charakterį ar nenorą būti šalia žmogaus – dažnai katei tiesiog reikia, kad ranka nustotų judėti.
Svarbiausia pokytį pastebėti dar prieš įkandimą. Trūkčiojanti uodega, į šonus pasuktos ausys, įsitempęs kūnas ar staigus žvilgsnis į glostančią ranką gali reikšti, kad kontaktą metas baigti. Tada geriausia liautis glostyti ir leisti katei pačiai nuspręsti: likti ant kelių ar eiti šalin.
Kiekvienos katės tolerancija skirtinga. Viena mėgsta ilgą glostymą, kitai pakanka kelių prisilietimų. Todėl verta stebėti savo augintinės reakcijas ir nesitikėti, kad ji elgsis kaip kita namuose gyvenanti ar anksčiau auginta katė.
Kodėl katė pati prašo dėmesio, bet paskui kandžiojasi?
Žmogui toks elgesys atrodo prieštaringas: jei gyvūnas pats atėjo, vadinasi, nori būti glostomas. Vis dėlto noras būti arti ir noras nuolat jausti rankos prisilietimus – ne tas pats. Katė gali patogiai gulėti ant kelių ir džiaugtis artumu, bet po kurio laiko glostymo nebenorėti.
Problema atsiranda, kai žmogus šios ribos nepastebi. Ranka toliau slysta per nugarą, nors katės kūnas jau įsitempęs, o uodega neramiai juda. Tada įkandimas tampa aiškesniu būdu nutraukti nemalonų kontaktą.
Tai paaiškina, kodėl vieną vakarą augintinė leidžiasi glostoma ilgiau, o kitą pasitraukia greičiau. Bendravimo nereikėtų matuoti vienodu minučių skaičiumi – svarbiau, kaip katė reaguoja būtent dabar.
Kokie ženklai rodo, kad glostymą reikia nutraukti?
Įspėjimai ne visada būna ryškūs. Katei nebūtina šnypšti ar bandyti pabėgti, kad parodytų nepasitenkinimą. Kartais pirmiausia pasikeičia tik uodegos judesiai arba ausų padėtis, todėl glostant verta retkarčiais pažvelgti į visą gyvūną.
Atkreipkite dėmesį į šiuos pokyčius:
- Uodega ima trūkčioti arba plakti į paviršių. Ypač svarbu, jei prieš tai ji buvo rami.
- Ausys pasisuka į šonus arba priglunda prie galvos.
- Kūnas sustingsta ar pastebimai įsitempia.
- Nugaros oda ima trūkčioti.
- Katė staiga atsisuka į ranką, tarsi sektų kiekvieną jos judesį.
Visų požymių sulaukti nebūtina. Pastebėjus pasikeitusią reakciją, galima tiesiog sustabdyti ranką. Jei katė ramiai lieka gulėti, jos nereikia kelti nuo kelių ar raginti eiti – užtenka leisti pabūti be papildomų prisilietimų.
Kaip glostyti, kad nereikėtų laukti įkandimo?
Praktiškas būdas – glostyti trumpai ir daryti pauzes. Keli prisilietimai, sustojimas ir žvilgsnis į katės reakciją padeda neįsitraukti į automatinį glostymą, kai tuo pat metu žiūrite televizorių ar naršote telefone.
Pavyzdžiui, katei įsitaisius šalia, galima trumpai paglostyti skruostą ar smakrą ir patraukti ranką. Toliau stebėkite, ar ji pati vėl ieško kontakto, ar patogiai susirango ilsėtis. Kiekvienos pauzės iš karto užpildyti nauju glostymu nereikia.
Jeigu augintinė paprastai suirzta po ilgesnio kontakto, verta sustoti anksčiau. Tikslas – ne patikrinti, kiek ji dar ištvers. Trumpas, ramiai pasibaigęs bendravimas padeda išvengti situacijos, kai katei tenka gintis dantimis ar nagais.
Kurias kūno vietas geriau palikti ramybėje?
Daugeliui kačių patinka, kai liečiama galva, skruostai ir smakras. Pilvas, letenos bei uodegos pagrindas gali būti jautresni, todėl šiose vietose ypač svarbu stebėti reakciją ir netęsti, jei gyvūnas traukiasi ar įsitempia.
Vis dėlto vienos visoms katėms tinkamos schemos nėra. Augintinė, kuri ramiai toleruoja pilvo glostymą, nėra matas kitai katei. Panašiai ir anksčiau priimtino prisilietimo nereikėtų tęsti vien todėl, kad „ji visada leisdavo“.
Jeigu katę namuose glosto keli žmonės, naudinga dalytis pastebėjimais. Vienas šeimos narys gali žinoti, kad ji greitai suirzta, kai liečiamas uodegos pagrindas, o kitas to galbūt dar nėra pastebėjęs. Vaikams geriausia parodyti konkrečiai: kai uodega pradeda plakti, ranką sustabdome.
Ką daryti katei įkandus?
Pirmiausia nutraukite kontaktą ir suteikite katei erdvės. Nebarkite, nelaikykite jos prispaudę ir nebandykite iš karto vėl glostyti, norėdami patikrinti, ar „jau praėjo“. Tuo metu jai reikia galimybės ramiai pasitraukti arba likti netrukdomai.
Vėliau verta prisiminti, kas vyko prieš įkandimą: kiek laiko glostėte, kurią vietą lietėte, ar judėjo uodega, ar katė buvo atsisukusi į ranką. Tokios detalės padeda kitą kartą anksčiau atpažinti jos ribą.
Kada pasikeitusį elgesį verta aptarti su veterinaru?
Jei anksčiau ramiai glostoma katė staiga pradeda kandžiotis arba ypač jautriai reaguoja palietus konkrečią vietą, visko aiškinti vien charakteriu nereikėtų. Pateiktame elgesio aprašyme atkreipiamas dėmesys, kad tokius pokyčius gali lydėti skausmas ar diskomfortas, todėl verta kreiptis į veterinarijos gydytoją.
Prieš apsilankymą užsirašykite, kada pokytį pastebėjote ir kokiose situacijose jis kartojasi. Nebandykite dar kartą liesti jautrios vietos – tai gali išprovokuoti naują įkandimą. Gydytojui geriau papasakoti tai, ką jau pastebėjote kasdien bendraudami su augintine.
