Padengus mėnesio išlaidas, pajamų likutį turi 82 proc. apklaustų Lietuvos gyventojų – prieš metus tokių buvo 74 proc. Dažniausiai likutis nedidelis: 36 proc. respondentų teigė, kad jiems lieka mažiau nei penktadalis pajamų, 31 proc. – nuo penktadalio iki pusės, o 15 proc. – daugiau nei pusė.
„Emor“ atliktas ir „Credit24“ užsakytas tyrimas parodė dar vieną skirtumą. Nors laisvų pinigų turi didžioji dalis apklaustųjų, per pastaruosius metus reguliariai jų atsidėti pavyko 53 proc., o beveik penktadalis apskritai netaupė. Taigi sąskaitoje mėnesio pabaigoje matomas likutis ir nuosekliai kaupiamos santaupos – ne tas pats.
Kiek gyventojų mėnesio pabaigoje lieka be pinigų?
13 proc. apklaustųjų nurodė, kad sumokėjus visas mėnesio išlaidas jiems nelieka nieko. 2022 m. taip atsakė 23 proc. respondentų, vadinasi, per ketverius metus ši dalis sumažėjo 10 procentinių punktų. Tai reikšmingas pokytis, nes jis rodo, kad daugiau žmonių turi bent nedidelį rezervą papildomoms išlaidoms ar taupymui.
Vien procentai nepasako, kokia suma eurais lieka konkrečiam žmogui. Penktadalis mažesnių ar didesnių pajamų reiškia skirtingas galimybes, o dalį likučio gali tekti skirti nereguliarioms išlaidoms. Sąskaitoje likę pinigai gali būti numatyti automobilio remontui, metiniam draudimui ar didesniam šeimos pirkiniui, todėl ne visą likutį galima laisvai išleisti.
Kaip finansinė padėtis keitėsi nuo 2022 metų?
Gyventojų, kuriems sumokėjus išlaidas lieka dalis pajamų, dalis pastaraisiais metais svyravo. Po kritimo 2023 m. ji pradėjo augti, o šiemet pasiekė aukščiausią lygį tarp pateiktų penkerių metų rezultatų. Panaši tendencija matoma ir reguliaraus taupymo atsakymuose.
| Metai | Padengus išlaidas lieka pajamų | Pinigų atsideda kas mėnesį arba beveik kas mėnesį |
|---|---|---|
| 2022 m. | 74 proc. | 44 proc. |
| 2023 m. | 69 proc. | 38 proc. |
| 2024 m. | 72 proc. | 44 proc. |
| 2025 m. | 74 proc. | 46 proc. |
| 2026 m. | 82 proc. | 53 proc. |
Lyginant su 2025 m., pajamų likutį turinčių respondentų dalis padidėjo 8 procentiniais punktais, o reguliariai taupančių – 7. Duomenys rodo apklaustųjų atsakymų pokytį, bet nenurodo vienos jį lėmusios priežasties. Taupymo galimybes gali veikti ir pajamos, ir būtinųjų išlaidų dydis, ir turimi įsipareigojimai.
Kas mėnesį taupo daugiau nei pusė, bet ne vienodai
Per pastaruosius 12 mėnesių konkrečią sumą reguliariai atidėdavo 21 proc. respondentų. Dar 32 proc. taupė kas mėnesį arba beveik kiekvieną mėnesį, tačiau suma kaskart skyrėsi. Kartu šios grupės sudaro 53 proc. reguliariai taupančių apklaustųjų.
Kitiems pinigų atidėti sekėsi rečiau: 23 proc. sutaupydavo tik pasitaikius progai, o 19 proc. per metus netaupė visai. Fiksuotą sumą reguliariai atidedančių gyventojų dalis nuo 2022 m. išaugo nuo 13 iki 21 proc. Tai rodo, kad vis daugiau respondentų taupymui skiria aiškią vietą mėnesio biudžete.
Kodėl taupyti laukiant mėnesio pabaigos gali būti nepatogu?
„Credit24“ vadovas Tomas Bataitis atkreipia dėmesį į įprotį taupyti pagal principą „atsidėsiu tiek, kiek liks mėnesio pabaigoje“. Tada pinigai gali palaipsniui ištirpti kasdieniams poreikiams, smulkiems pirkiniams ir spontaniškiems planams. Kiekvienas mokėjimas atskirai atrodo nedidelis, bet po kelių savaičių santaupoms numatytos sumos nebelieka.
Bendrovės vadovas siūlo numatytą sumą atskirti iškart gavus pajamas ir pervesti ją į kitą sąskaitą. Prieš renkantis sumą svarbu susiskaičiuoti būtinus mokėjimus, kad vėliau tų pačių pinigų nereikėtų nuolat grąžinti kasdienėms sąskaitoms. Toks atskyrimas padeda aiškiau matyti, kiek tikrai galima skirti kitiems mėnesio poreikiams.
Kokią pajamų dalį skirti santaupoms?
Straipsnyje pateikiamas orientyras finansiniam saugumui ir ateities tikslams kas mėnesį skirti 10–20 proc. pajamų. Tai ne visiems vienodai tinkama suma: kai didžiąją pajamų dalį sudaro būstas, maistas ir įsipareigojimai, toks tikslas gali būti sunkiai pasiekiamas. T. Bataitis siūlo pradėti nuo realios sumos, pavyzdžiui, 5 proc. pajamų arba kelių dešimčių eurų.
Skirtumą parodo paprastas pavyzdys: gaunant 1 500 eurų, 10 proc. būtų 150 eurų, 20 proc. – 300 eurų, o 5 proc. – 75 eurai. Tai tik skaičiavimo iliustracija, o ne tyrime nustatytos vidutinės pajamos. Rinkdamiesi sumą verta įvertinti ir nereguliarias, tačiau numatomas išlaidas, kad jų vėliau nereikėtų dengti iš netikėtumams kaupiamo rezervo.
Kaip apskaičiuoti finansinį rezervą?
Finansinio rezervo orientyras – 3–6 mėnesių būtinųjų išlaidų suma. Skaičiuojant svarbiausia įvertinti, kiek kainuotų išlaikyti pagrindinius poreikius, jei pajamos sumažėtų ar nutrūktų: mokėti už būstą, komunalines paslaugas, maistą, būtiną transportą ir finansinius įsipareigojimus. Jei tokios išlaidos siekia 1 000 eurų per mėnesį, orientyras būtų 3 000–6 000 eurų.
Pradėti galima nuo savo mokėjimų peržiūros: atskirti būtinas išlaidas, numatomus didesnius pirkinius ir pinigus nenumatytiems atvejams. Taip aiškiau matyti, kuri suma tik laikinai guli sąskaitoje, o kuri iš tiesų kaupiama rezervui. „Emor“ apklausa „Credit24“ užsakymu atlikta 2026 m. gegužės–birželio mėnesiais; joje dalyvavo 1 353 Lietuvos gyventojai nuo 18 iki 75 metų.
