Nusidėvėję ir laiku neremontuoti keliai yra pagrindinis gyventojų priekaištas Lietuvos kelių infrastruktūrai: tai nurodė 71 proc. „Spinter tyrimų“ apklausos dalyvių. Naujiems mokesčiams vairuotojai pritaria nenoriai, mat pirmiausia norėtų, kad keliams būtų skiriama didesnė jau surenkamo degalų akcizo dalis.
Bent pusę degalų akcizo pajamų keliams skirtų 83 proc. apklaustųjų. Tarp jų yra 29 proc. gyventojų, kurie mano, kad keliams turėtų atitekti visos iš šio akcizo surenkamos lėšos. Naują visuotinį 2–3 eurų mėnesinį automobilių mokestį palaikytų tik 27 proc. respondentų.
Rezultatai rodo aiškų lūkestį: prieš prašant mokėti daugiau, gyventojams reikia paaiškinti, kaip naudojami dabartiniai įnašai. Asociacijos „Lietuvos keliai“ vadovas Šarūnas Frolenko pabrėžia, kad degalų akcizo pajamos auga, o kelių finansavimą, jo teigimu, norima mažinti.
Kuo Lietuvos keliuose gyventojai nepatenkinti labiausiai?
Laiku neatnaujintus ir neremontuotus valstybinės reikšmės kelius viena pagrindinių problemų laiko daugiau kaip 7 iš 10 apklaustųjų. Šis trūkumas minimas gerokai dažniau nei kelių priežiūra žiemą (43 proc.) ar nepakankamas pralaidumas (37 proc. respondentų).
Taigi nepasitenkinimas neapsiriboja sezoniniais sunkumais ar spūstimis. Daugiausia dėmesio sulaukia pati infrastruktūros būklė – keliai, kurių atnaujinimo, žmonių vertinimu, laukiama per ilgai.
Pasak Š. Frolenko, Lietuvoje yra daugiau kaip 21 tūkst. kilometrų valstybinės reikšmės kelių, tačiau per pastaruosius 5 metus kasmet vidutiniškai atnaujinta apie 300 kilometrų. Tai sudaro maždaug 1,5 proc. viso tinklo. Asociacija vertina, kad kasmet reikėtų artėti prie 1000 kilometrų atnaujinimo, t. y. daugiau kaip 3 kartus didesnės apimties.
Šie skaičiai apibūdina valstybinės reikšmės kelių tinklą. Jų nereikėtų laikyti visų Lietuvos miestų gatvių, vietinių kelių ir kiemų būklės vertinimu.
Kiek degalų akcizo gyventojai norėtų skirti keliams?
Apklausoje 29 proc. respondentų pasirinko nuomonę, kad keliams turėtų būti skiriamos visos degalų akcizo pajamos. Dar 54 proc. pasisakė už bent pusę ar daugiau šių lėšų, o mažesnę nei pusės dalį keliams skirtų 17 proc. dalyvių.
Š. Frolenko teigimu, per 4 metus degalų akcizo pajamos išaugo maždaug ketvirtadaliu. 2025 metais jos viršijo 1,15 mlrd. eurų, o 2026 metais prognozuojama surinkti apie 1,2 mlrd. eurų.
Pusė prognozuojamos 1,2 mlrd. eurų sumos būtų apie 600 mln. eurų. Šis skaičiavimas padeda suvokti apklausoje išsakytų lūkesčių mastą, tačiau neparodo, kiek pinigų keliams šiuo metu faktiškai skiriama: pateiktuose tyrimo duomenyse išsamus dabartinių finansavimo šaltinių paskirstymas nenurodytas.
Asociacijos vadovas ragina pirmiausia susitarti dėl jau surenkamų lėšų panaudojimo. Jo argumentas – vairuotojai akcizą moka kiekvieną kartą pildamiesi degalus, tad tikisi matyti ir rezultatą keliuose. Pastovesnis finansavimas, anot jo, leistų planuoti ilgesniam laikotarpiui ir rečiau atidėti numatytus remontus.
Kodėl kelių vertinimas gerėja, nors problemos niekur nedingo?
Bendras gyventojų požiūris į kelių kokybę per 2 metus šiek tiek pagerėjo. 2026 metais ją gerai įvertino 35 proc. apklaustųjų, o 2024 metais tokių buvo 30 proc. Dar 42 proc. dabartinės apklausos dalyvių kelių būklę vadina patenkinama, o 23 proc. – bloga.
Teigiamų vertinimų padaugėjo 5 procentiniais punktais, tačiau beveik du trečdaliai respondentų kelių būklę vis dar vertina tik patenkinamai arba blogai. Geresnis bendras įspūdis konkrečių nusiskundimų nepanaikina.
„Spinter tyrimų“ sociologas Ignas Zokas tai sieja su kasdiene patirtimi. Sutvarkytas ruožas įprastame maršrute gali pastebimai pagerinti žmogaus vertinimą, nors kitur trūkumai išlieka. Be to, gyventojai dažnai dabartinę situaciją lygina su ankstesne, o ne su tuo, kokios kokybės kelio pagrįstai norėtų.
Visuotiniam mokesčiui nepritaria, elektromobilių įmoką palaikytų
Kas mėnesį mokamam 2–3 eurų visuotiniam automobilių mokesčiui pritartų 27 proc. apklaustųjų, o 54 proc. jo nepalaiko. Pateiktoje informacijoje likusių respondentų pozicija nedetalizuojama.
Tokio pat dydžio infrastruktūros mokestis elektromobiliams sulauktų gerokai didesnio palaikymo – jam pritartų 63 proc. apklausos dalyvių. Tai rodo skirtingą požiūrį į papildomą visuotinę įmoką ir į atskiros transporto priemonių grupės indėlį išlaikant kelius.
Š. Frolenko pabrėžia, kad šių atsakymų nereikėtų laikyti raginimu skubiai įvesti konkretų mokestį. Jo vertinimu, gyventojams svarbu aiškiai paskirstyti infrastruktūros išlaikymo naštą. I. Zokas taip pat akcentuoja pagrindimą: žmonės nori žinoti, už ką mokėtų ir ką pakeistų papildomai surinkti pinigai.
Apklausoje minimi 2–3 eurai yra vertintas pasiūlymas, o ne paskelbtas naujas mokestis. Pats tyrimas nesukuria nei mokėjimo prievolės, nei jo įsigaliojimo datos.
Kas ir kada dalyvavo apklausoje?
Reprezentatyvią apklausą „Spinter tyrimai“ atliko 2026 metų spalio 23–30 dienomis. Joje dalyvavo 1005 Lietuvos gyventojai nuo 18 iki 75 metų.
Rezultatai atspindi respondentų nuomonę apie kelių būklę ir finansavimo pasirinkimus. Asociacijos siūlomas 1000 kilometrų metinis atnaujinimo tikslas yra jos pačios vertinimas, o apklaustųjų palaikymas didesnei akcizo daliai – visuomenės lūkestis, kuriam įgyvendinti dar reikėtų konkrečių finansavimo sprendimų.
