Šunį iš veislyno įsigijome už 1 200 eurų, tačiau po pirmųjų vizitų pas veterinarą šeimos išlaidos pasirodė didesnės, nei tikėjomės. Vieną vakarą virtuvėje žmona paklausė, kiek kainavo apsilankymas klinikoje. Atsakiau, kad šimtas su trupučiu.
Ji pasitikslino, ar į tą sumą įskaičiuoti ir vaistai. Patvirtinau ir padėjau čekį ant stalo. Tuomet žmona paklausė, ar už pakartotinę apžiūrą taip pat teks mokėti. To nežinojau: klinikoje buvau pasiteiravęs, kada reikės grįžti, o apie kainą pamiršau, nes viena ranka laikiau Tuką, kita bandžiau susidėti jo dokumentus.
Visą pokalbį girdėjo prie stalo sėdinti dukra. Po kurio laiko ji paklausė, ar mums dabar gaila, kad nusipirkome šunį. Su žmona vienu balsu atsakėme, kad negaila. Tik tada supratau, kaip tai skambėjo iš šalies: nuo mano grįžimo iš klinikos kalbėjome apie čekį, būsimą vizitą ir sąskaitą, iš kurios už jį mokėsime. Apie tai, kaip jaučiasi Tukas, pirma paklausė dukra.
Buvome susitaupę šuniui ir tikėjome, kad likusių pinigų pradžiai pakaks
Apie šunį kalbėjome ilgai. Dukra jo prašė jau pradinėse klasėse, o aš vis atsakydavau, kad palauksime, kol ji paaugs ir rytais pati galės išvesti šunį į lauką. Kai po kelerių metų prie to paties pokalbio sugrįžome, aš jau buvau išsirinkęs vietą pavadėliui ir taką vakaro pasivaikščiojimams. Nusprendėme pirkti šuniuką iš veislyno.
Sužinoję kainą, atsidėjome 1 400 eurų. Tukas kainavo 1 200 eurų, o likusius 200 eurų skyrėme daiktams, maistui ir pirmai apžiūrai.
Parsivežėme jį šeštadienį. Dukra visą kelią sėdėjo gale ir laikė ranką prie transportavimo krepšio, nes buvo nusprendusi, kad taip šuniukui bus ramiau. Namuose guolį pastatėme svetainės kampe. Tukas jį apuostė ir užmigo po virtuvės stalu, prisiglaudęs prie žmonos šlepetės.
Kol jis miegojo, mes vaikščiojome po kambarius ir rinkome nuo grindų laidus bei kojines. Tą vakarą dukra pati nustatė žadintuvą pusei septynių, nors sekmadieniais tokiu laiku net negirdėdavo, kai kas nors belsdavosi į jos duris.
Guolis, petnešos, pavadėlis, dubenėliai ir keli smulkesni daiktai kainavo 118 eurų. Pirmasis vizitas, per kurį veterinarė apžiūrėjo Tuką ir paskiepijo jį pagal skiepų įrašus, kainavo 48 eurus. Atsidėtų pinigų beveik nebeliko, bet tuo metu dar buvau ramus: guolį ir pavadėlį jau turėjome, maistą galėjome pirkti kartu su kitais savaitės pirkiniais.
Apie kitą apsilankymą klinikoje susimąsčiau po kelių savaičių, kai vakare išgirdau, kaip Tukas po stalu vis purto galvą.
Iš pradžių atrodė, kad į ausį tiesiog pateko vandens
Tądien buvome grįžę iš pasivaikščiojimo per lietų. Nusausinau Tuką rankšluosčiu, ir netrukus jis atsigulė. Ryte vėl ėmė kasytis tą pačią ausį. Dažniausiai leisdavo dukrai glostyti galvą, bet šįkart atitraukė snukį ir nuėjo į kitą kambario galą.
Paskambinau į kliniką ir susitariau atvažiuoti po darbo. Dukra prašė jos palaukti po pamokų, nes norėjo vykti kartu. Atsakiau, kad nuvešiu pats ir paskambinsiu, kai sužinosiu, kas negerai.
Veterinarė apžiūrėjo ausį, paėmė mėginį ir pasakė, kad yra uždegimas. Išklausiau, kaip naudoti paskirtus vaistus, ir susitariau dėl pakartotinės apžiūros. Už apsilankymą, tyrimą ir vaistus sumokėjau 106 eurus.
Čekį įsidėjau į kišenę, o dukrai parašiau, kad jau važiuojame namo. Ji iškart atrašė ir paklausė, ar Tukui skauda. Prieš atsakydamas dirstelėjau į galinę sėdynę: ten jis jau miegojo, snukį įrėmęs į krepšio kraštą.
Pakartotinė apžiūra kainavo dar 32 eurus. Veterinarė pasakė, kad ausis gyja, todėl iš klinikos išvažiavau gerokai ramesnis. Čekį padėjau ten pat, kur ir ankstesnius. Žmona šįkart tik paklausė, ką sakė veterinarė.
Po to pirmojo mūsų pokalbio dukra dar porą dienų vis užsimindavo, kad gali atiduoti pinigus, kuriuos taupo ausinėms. Turėjau jai atskirai paaiškinti, kad išlaidomis pasirūpinsime mes. Šunį nusprendėme pirkti visi kartu, bet kiek pinigų tam atidėti, sprendėme mudu su mama.
Per du mėnesius išleidome 1 624 eurus
Pirmąsias tris veterinaro sąskaitas sudėjome į vieną krūvelę. Iš viso susidarė 186 eurai. Pridėjome 118 eurų už daiktus ir 120 eurų, kuriuos per du mėnesius išleidome maistui, skanėstams ir kitoms smulkmenoms.
Kartu su šuns kaina išėjo 1 624 eurai. Šuns dar nebuvome auginę nė viso sezono, o pirminį biudžetą jau viršijome 224 eurais.
Pinigų sąskaitoje turėjome, tiesiog tą mėnesį jau buvome numatę kitų išlaidų. Žmona norėjo pakeisti virtuvės kėdes, nes viena jau klibėjo, o kitą buvau taisęs du kartus. Susitarėme, kad kėdės palauks.
Tada suskaičiavome, kiek iš tikrųjų kas mėnesį kainuoja Tuko maistas ir kitos įprastos prekės. Gavosi apie 60 eurų per mėnesį. Dar sutarėme būsimiems vizitams atidėti po 40 eurų. Jie lieka sąskaitoje, kol prireikia. Anksčiau, planuodamas mėnesio išlaidas, tokios eilutės apskritai neturėdavau.
Kitą sekmadienį žmona išėjo su Tuku, o aš apverčiau klibančią virtuvės kėdę ir atsinešiau atsuktuvą. Dukra įėjo į virtuvę, pamatė mane ant grindų ir paklausė, ar dar ilgai užtruksiu. Atsakiau, kad kelias minutes.
Ji jau buvo apsirengusi ir rankoje laikė pirštines. Pasirodo, mama parašė, kad prie parko Tukas pirmą kartą ramiai prasilenkė su kitu šunimi. Dukra norėjo juos pasivyti, kol dar negrįžo. Prisukau paskutinį varžtą, palikau kėdę apverstą ir išėjome abu.



