Pro senus langus pūtė taip, kad miegamajame judėdavo užuolaida, todėl šeima pakeitė visus namo langus. Po pirmos žiemos su naujaisiais, atitraukusi spintą nuo išorinės sienos, moteris pamatė juodą pelėsio dėmę. Štai kaip tai atsitiko.
Kol turėjome senus langus, miegamajame užuolaida judėdavo net tada, kai langas būdavo uždarytas. Labiausiai traukdavo iš apačios, ties palange. Vieną rudenį vyras pakeitė tarpines, kitą bandė sureguliuoti lango varčią. Po kiekvieno taisymo abu dėdavome ranką prie to paties kampo ir svarstydavome, ar dabar jau geriau. Kuriam laikui padėdavo, bet paskui pasisukdavo vėjas ir vakare vėl matydavau judančią užuolaidą.
Iš pradžių ketinome keisti tik miegamojo langą. Tada pagalvojome, kad po metų turbūt ateis eilė svetainės langui, dar po metų virtuvės, ir vėl reikės stumdyti baldus bei imti laisvą dieną darbe. Pasiskaičiavome ir galiausiai užsakėme visus langus iš karto.
Pirmą vakarą atsigulusi pasakiau vyrui, kad negirdžiu autobusų. Jų stotelė visai netoli mūsų namo, o anksčiau iš lovos girdėdavau, kaip autobusas sustoja ir vėl pajuda. Vyras kurį laiką paklausė ir tarė, kad gal tiesiog jau vėlu. Kitą rytą autobusai vienas po kito važiavo į miestą, bet miegamajame vis tiek buvo tyliau.
Prie vazono ant palangės atsirado šluostė
Pirmąją žiemą su naujais langais miegamajame pagaliau buvo šilta. Tik rytais stiklo apačioje rinkdavosi vanduo. Iš pradžių nubraukdavau lašus tuo, kas pasitaikydavo po ranka, o vėliau šalia vazono padėjau atskirą šluostę. Nusausindavau palangę, išgręždavau šluostę vonioje ir padėdavau atgal. Jei skubėdavau į darbą, palikdavau viską kaip yra. Grįžusi stiklus paprastai rasdavau sausus.
Skalbinius džiovindavome miegamajame, kaip ir anksčiau. Svetainėje džiovyklė trukdė praeiti, o miegamajame ją buvo galima pastatyti tarp lovos ir lango. Kartais skalbinius sukabindavau prieš pat eidama miegoti. Ryte, jei reikėdavo atitraukti užuolaidą, pirmiausia nukeldavau nuo džiovyklės kokį rankšluostį, kad pasiekčiau palangę. Šlapių skalbinių ir vandens ant lango tada kažkaip nesusiejau. Rūpėjo tik tai, kad vanduo nenubėgtų ant grindų.
Drėgmės kvapą iš pradžių supainiojau su megztiniu
Žiemos pabaigoje vieną rytą atidariau spintą pasiimti megztinio ir pajutau drėgmės kvapą. Pamaniau, kad per anksti sulankstžiau skalbinius. Išėmiau visą krūvą megztinių, pauosčiau juos vieną po kito ir sudėjau ant lovos. Spintos duris palikau praviras. Vakare, vos įėjusi į kambarį, kvapą pajutau iškart. Pasilenkiau prie tarpo tarp spintos ir sienos, ir ten jis buvo stipriausias.
Vyras pasišvietė telefonu. Iš šono matėsi grindjuostė, truputis sienos ir dulkių. Spinta sunki, per visą sieną, todėl tą vakarą jos nejudinome. Sutarėme atitraukti šeštadienį, kai galėsime ramiai viską iškraustyti. Iki tol aš dar du kartus ėjau tikrinti, ar nesmirda kuri nors drabužių krūva ant lovos. Vis tikėjausi rasti vieną kaltą megztinį ir tuo viską užbaigti.
Šeštadienį drabužius sukrovėme ant lovos ir kėdžių, išėmėme stalčius. Tempiant spintą vienas jos kampas užkliuvo už grindjuostės. Vyras kilstelėjo iš savo pusės, aš timptelėjau iš savosios. Kai pagaliau atsirado vietos pažiūrėti, palei grindjuostę pamačiau juodus taškelius. Arčiau kampo jie buvo susilieję į dėmę. Apatinė spintos nugarėlės dalis irgi buvo patamsėjusi.
– O už komodos žiūrėjai? – paklausė vyras.
Nebuvau. Ištraukėme ir komodą. Už jos buvo švaru, tik ant grindų gulėjo senas plaukų segtukas. Tą vakarą spinta taip ir liko kambario viduryje. Norėdama prieiti prie lovos, turėjau eiti šonu, o pižamos ieškojau toje krūvoje, kurią pati ryte sukroviau.
Su naujais langais rečiau juos atidarydavome
Pirmiausia susiradau langų montuotojų numerį. Norėjau paklausti, kodėl ant naujų langų kas rytą tiek vandens. Kol ieškojau sąskaitos, vyras paklausė, kada paskutinį kartą ryte buvau atidariusi miegamojo langą. Negalėjau prisiminti. Su senais langais jį atidarydavau, kol prausdavausi vonioje. Grįžusi į kambarį langą uždarydavau ir tik tada klodavau lovą. Su naujais tas įprotis kažkur dingo. Man patiko, kad kambaryje šilta ir tylu, o jei ryte dar skubėdavau, apie langą išvis nepagalvodavau.
Kodėl pelėsis atsirado būtent tame kampe, iš dėmės nesupratome. Spinta prie tos išorinės sienos stovėjo nuo pat įsikraustymo, beveik prigludusi. Prieš keičiant langus jos irgi nebuvome atitraukę, tad negaliu pasakyti, kaip už jos atrodė anksčiau. Sutvarkę sieną, spintą perkėlėme prie vidinės sienos. Teko perstumti lovą, o komoda dabar atsidarant durims šiek tiek maišo. Abu matome, kad senas išdėstymas buvo patogesnis, bet spintos grąžinti atgal kol kas nė vienas nenorime.
Rytais vėl atidarau langą, kol prausiuosi. Iš vonios girdžiu, kaip stotelėje sustoja autobusas. Būtent to garso pirmomis dienomis po langų keitimo taip džiaugiausi nebegirdinti. O šluostę nuo palangės nuėmiau tik tada, kai tvarkydama kambarį pastebėjau, kad jos jau kurį laiką neprireikė.



