Naujienų portalas

Per metus Lietuvoje grąžinta daugiau kaip 655 mln. užstato pakuočių

Pernai pasinaudoję pakuočių užstato sistema Lietuvos gyventojai grąžino 655,4 mln. vienkartinių gėrimų pakuočių, pagamintų iš PET plastiko, aliuminio ar stiklo. Surinktas rekordinis užstato pakuočių skaičius nukeliavo pas perdirbėjus ir virto naujais gaminiais.
Užstato sistemą mūsų šalyje prižiūrinčios ne pelno organizacijos VšĮ „Užstato sistemos administratorius“ (USAD) duomenys rodo, kad, lyginant su 2020 metų rezultatais (612,7 mln.), pernai į taros surinkimo vietas pristatyta beveik 43 mln. daugiau pakuočių. Iš viso grąžinta 90,2 proc. į rinką per metus išleistų pakuočių.
USAD vadovas Gintaras Varnas pastebi, kad panašius rezultatus buvo galima prognozuoti po rekordinės praėjusių metų vasaros, kai per tris mėnesius buvo surinkta 217 mln. užstato pakuočių.
„Lietuvoje grąžintų ir perdirbti atiduotų užstato pakuočių skaičiai leidžia suprasti, kodėl vis daugiau Europos šalių nusprendžia diegti užstato sistemą – efektyviau tvarkyti gėrimų pakuočių atliekas ir taip stiprinti žiedinę ekonomiką“, – sako G. Varnas.
Vienkartinių gėrimų pakuočių užstato sistema šiemet jau startavo Slovakijoje. Paleisti sistemą šiemet ketina Latvija, Airija, Rumunija ir kai kurios kitos Europos šalys, siekiančios įgyvendinti itin aukštus ES direktyvos reikalavimus. Direktyva nustatomas tikslas 2029 m. perdirbimui surinkti 90 proc. plastikinių iki 3 litrų talpos gėrimų butelių (su 77 proc. tarpiniu tikslu 2025 m.). Lietuvos užstato sistema šiuos tikslus pasiekė ir viršijo jau antraisiais sistemos veikimo metais.
Lietuva ir kitos užstato sistemą naudojančios šalys pabrėžia, kad efektyviai surenka didžiąją dalį į rinką išleidžiamų pakuočių. Kitas svarbus privalumas – surinktos užstato pakuočių atliekos yra aukštos kokybės, tiksliai išrūšiuotos ir neužterštos priemaišomis. O tai supaprastina pakuočių perdirbimo procesą bei padeda sutaupyti vandens ir energijos išteklių, užtikrina mažesnes CO2 emisijas. Tvarumą didina ir tai, kad kokybiškos antrinės žaliavos yra perdirbamos 100 procentų – praktika rodo, kad neperdirbamų atliekų kiekis sumažėja iki minimumo arba jų išvis nelieka.
Aukštos kokybės antrinės žaliavos yra itin paklausios – dėl jų varžosi Europos bei pasaulio gamybos ir perdirbimo pramonės lyderiai. USAD vadovas G. Varnas priduria, kad antrinių žaliavų rinkose pasaulyje jaučiamas ryškus PET plastiko ir aliuminio trūkumas, o tai lemia žaliavų kainų augimą. Tad iš surinktų ir perdirbimui paruoštų pakuočių organizacija šiais metais planuoja gauti didesnes pajamas. Atsižvelgdama į tai USAD šiemet yra sumažinusi tarifus į rinką išleidžiamoms PET ir aliuminio pakuotėms – gamintojai ir importuotojai už kiekvieną tokią pakuotę moka mažiau negu pernai.
PET plastiko buteliai ir aliuminio skardinės sudaro didžiąją dalį per užstato sistemą grąžinamų pakuočių. Pernai gyventojai pristatė ir atgavo užstatą už daugiau kaip 341 mln. PET plastiko pakuočių, per 272 mln. aliuminio skardinių ir 41,7 mln. stiklo butelių. Grąžintų ir perdirbtų PET pakuočių svoris sudarė 11,6 tūkst. tonų, aliuminio – 4,5 tūkst. tonų, stiklo – beveik 11 tūkst. tonų.
Apžvelgdamas rezultatus USAD vadovas G. Varnas atkreipia dėmesį, kad stiklo taros surinkimas Lietuvoje vis dar išlieka problema – siekia 84 proc. ir atsilieka nuo nustatytos 88 proc. užduoties. Dėl nevykdomos užduoties gėrimų gamintojams ir importuotojams teks susimokėti pakuotės mokestį, kuris įskaičiuojamas į stiklinės pakuotės tarifą. Pasak G. Varno, gyventojų atsiliepimai rodo, kad stiklo buteliai rečiau atsiduria taromatuose ir surinkimo vietose, nes yra pakankamai sunkūs, dūžta ir sukelia daugiau nepatogumų vartotojams.
Nuo 2016 metų vasario Lietuvoje veikianti užstato sistema iki 2021 metų pabaigos surinko apie 3,4 milijardo gėrimų pakuočių.
Jums gali patikti