Naujienų portalas

Krepšinio legenda Vladas Garastas: „Patriotizmas – tai gerai atlikti savo darbą“

Ką šiandien reiškia būti patriotu? Kas yra patriotizmas? Kodėl turėtume būti patriotais – juk priešas šiandien į mus nenutaikęs šautuvo? Patriotizmas – tai ne tik paaukota gyvybė už tėvynės laisvę. Tai ir kasdienis kantrus, dažniausiai tylus darbas net nesulaukiant kuklaus „ačiū“. Apie tai papasakojo „Lietuvos garbės“ apdovanojimus pelnę herojai.

Verslininkas Julius Davidonis per dvejus metus pastatė dešimt namų šeimoms, kuriuos būstus prarado gaisro metu. Taip dvidešimt vaikų gavo puikias sąlygas gyventi, augti, bręsti, turėti stiprų pagrindą, nuo kurio atsispirs kurdami savo gyvenimą.

Juliaus ryžtas stulbinantis: jis pats su šeima kol kas neturi būsto – jį nuomojasi, pats kas mėnesį suka galvą, kaip sudurti galą su galu, tačiau dėl kitų sugeba suburti geros valios žmones, įmones, kad netekusiems namų jie būtų sukurti nuo pamatų iki šakutės.

Pirmąsyk jo širdį palietė žinia apie šeimą, kurios namus pasiglemžė ugnis, kartu – ir trijų vaikų mamą. Tėvas su vaikais apsigyveno tvarte. Juliaus Davidonio dėka šeima po pusantro mėnesio iš tvarto persikėlė į trijų kambarių šiuolaikišką būstą. Julius žino: kai sudega namai, sudega ir vaikystė. Džiaugiasi, kad į jo kvietimą telktis ir padėti atsiliepia emigrantai, nors neretai jie laikomi neva išdavę tėvynę.

Noras padėti man įgimtas. Toks charakteris, nors pačiam tenka dėl to daug paaukoti. Patriotizmas – tai meilė žmogui“, – sako Julius.

Patriotizmas – tai gerai atlikti savo darbą“, – sako treneris Vladas Garastas, pakeitęs šalies krepšinio istoriją.

Išgyvenęs keturias santvarkas 87 metų krepšinio legenda pamena tą laiką, kai Lietuvos vardas pasauliui nebuvo žinomas, o jo krepšinio komanda jį pradėjo garsinti. Grėsmė į nugarą alsavo nuolat. Štai kartą komandai laimėjus Argentinoje vietos lietuviai Valdemarui Chomičiui, stovinčiam ant pakylos į rankas įdavė Lietuvos trispalvę, vėliau vyrai ant jos suraitė parašus. Jau kitą dieną treneris sulaukė dėl to priekaištų iš sovietų valdžios struktūrų.

Šiaulių „Motinos Teresės šeimų namų“ steigėja Regina Zabielienė padeda į gyvenimą kabintis globos namų auklėtiniams, pas ją pastogę ir šilumą randa neturinčios kur dėtis jaunos mamos. Kai ji dirbo Ringuvos specialiojoje mokykloje, atkreipė dėmesį, kokie nepasiruošę gyvenimui iš jos išeina globos namų auklėtiniai. O jei dar kuri mergina susilaukia kūdikio – jai iš viso nėra kur dėtis. Taip ir gimė Reginai Zabielienei idėja įsteigti namus, kur būtų galima bent laikinai priglausti galvą, o svarbiausia – įgyti taip reikalingų gyvenimui įgūdžių.

Nors Regina skiria savo laiką, neretai ir asmeninių lėšų, nebūtinai už tai sulaukia dėkingumo.

Dėkingumas greitai neateina. Dar motina Teresė perspėjo, kad dažniausiai žmonės už gera atsimoka blogu, bet padėti reikia. O man nereikia dėkingumo, jei jo gausiu – tai bus malonė. Gilūs žmogaus sužeidimai užgožia dėkingumą, atima gyvybines jėgas, tuomet jis gyvena tik nuoskaudomis“, – įsitikinusi Regina Zabielienė.

Svarstyti, kas yra patriotiškumas, jai net nereikia. Iki šiol akyse stovi mamos Sibiro tremtyje našlaitėmis siuvinėtas audeklas su žodžiais „Tėvynės meilė – negęstanti ugnis“.

Patriotizmas – daryti tai, ką sąžinė liepia, mylėti savo artimą“, – sako Regina Zabielienė.

Apie visa tai – laidoje „Visi mes žmonės“ sekmadienį 17.30 val. per TV3

Jums gali patikti