Pamačiusi laišką dėl KASKO pratęsimo, stovėjau parduotuvės aikštelėje ir negalėjau patikėti suma: 610 eurų. Iš pradžių nusprendžiau, kad tai kaina už dvejus metus, juk pernai sumokėjau 380. Per metus automobilio neapgadinau, apie žalą nepranešiau, net stiklo nereikėjo keisti. Paskambinau įsitikinusi, kad tai klaida, o po pokalbio jau ieškojau pernykštės sutarties ir kitų draudikų kontaktų.
Mano automobilis ne naujas ir ne prabangus, tai ketverių metų nedidelis krosoveris. Klaipėdoje juo važiuoju į darbą, vežu dukrą į treniruotes, o savaitgaliais lankau mamą. Pirkdama mašiną atidėjau pinigų draudimui, padangoms ir aptarnavimui. Išlaidas planuoju iš anksto, nes mūsų šeimos biudžete netikėti keli šimtai eurų tikrai juntami.
Pranešime buvo nurodyta, kada baigiasi draudimas ir kaip lengvai galima jį pratęsti. Atrodė paprasta: paspaudi, sumoki ir važiuoji. Tik suma buvo kita. Kol parvažiavau namo, jau spėjau suskaičiuoti papildomus 230 eurų ir prisiminti, kam juos buvau numačiusi.
Maniau, užteks pasakyti, kad per metus nieko nenutiko
Kitą rytą paskambinau draudimo pasiūlyme nurodytu numeriu. Kol laukiau atsakymo, jau turėjau paruošusi argumentus: automobilį vairuoju aš, jo naudojimo paskirtis nepasikeitė, žalų nebuvo. Tikėjausi, kad konsultantė pasižiūrės į duomenis ir išsiaiškins, kodėl gavau netinkamą pasiūlymą.
Ji, priešingai, patvirtino, kad kaina teisinga. Paaiškino, kad pasikeitė bendrovės kainodara, kad atsižvelgiama į remonto išlaidas ir kitas aplinkybes. Klausiausi stengdamasi likti rami ir dalykiška. Suprantu, kad detalės ir darbai brangsta, bet pokytis nuo 380 iki 610 eurų nebuvo simbolinis. Mano pasiūlymas pabrango maždaug 61 procentu.
Paklausiau, ar metai be įvykių apskritai ką nors reiškia. Konsultantė atsakė, kad žalų istorija vertinama, tačiau tai ne vienintelis kainą lemiantis veiksnys. Tada paklausiau, ar pasiūlymą būtų galima peržiūrėti.
Atsakymas buvo trumpas:
– Tai šiuo metu jums pateikta pratęsimo kaina. Jei ji netinka, galite rinktis kitą draudiką.
Ji nepakėlė balso, o gal tiesiog pasakė, kokias turiu galimybes. Vis dėlto tas sakinys mane supykdė. Skambinau norėdama suprasti, kas pasikeitė, o pasijutau, lyg trukdyčiau dėl savaime suprantamo dalyko.
Pyktis nukrypo ir į mano įprotį viską pratęsti
Padėjusi ragelį atsidariau pernykštę sutartį. Sumokėta suma tikrai buvo 380 eurų. Patikrinau datą, automobilio duomenis ir mokėjimo dokumentą, paskui atsidariau naują pasiūlymą. Kurį laiką tiesiog žiūrėjau į abu langus kompiuterio ekrane.
Vakare vyrui papasakojau visą pokalbį, o jis paklausė, kiek draudimas kainuoja kitur. Turėjau pripažinti, kad nežinau. Buvau tikra, kad čia kainos klaida, todėl kitų pasiūlymų net neieškojau. Tas klausimas nemaloniai pataikė, nes pastaruosius kelerius metus draudimą pratęsdavau beveik automatiškai.
Anksčiau suma keisdavosi nedaug. Gaudavau laišką, patikrindavau numerį ir pasirinktą mokėjimo būdą, tada sumokėdavau. Patogumą pradėjau laikyti pakankama priežastimi likti. Įrodymų, kad bendrovė tuo naudojasi, neturėjau, bet gerai žinojau, jog pati nustojau lyginti.
Tą vakarą nusprendžiau nebeskambinti vien tam, kad pasakyčiau, kaip pykstu. Užsirašiau sutarties pabaigos datą ir išsiunčiau užklausas kitoms bendrovėms. Norėjau sužinoti, ar nuo 610 eurų tikrai reikia pradėti planuoti.
Pigiausias pasiūlymas iš pradžių atrodė kaip pergalė
Pirmasis gautas pasiūlymas siekė maždaug 420 eurų. Pamačiusi kainą net nusišypsojau: vadinasi, galima. Jau ruošiausi siųsti vyrui ekrano nuotrauką, bet atsivertusi sąlygas pamačiau didesnę išskaitą. Be to, kai kurios man svarbios apsaugos skyrėsi.
Tada supratau, kaip lengva iš vienos klaidos peršokti į kitą. Iš pradžių buvau pasirengusi pratęsti draudimą iš įpročio, o dabar troškau kuo greičiau pasirinkti mažesnį skaičių, kad tik įrodyčiau savo tiesą. Mažesnė įmoka dar nereiškė tokio paties pasiūlymo.
Pasidariau paprastą lentelę. Joje surašiau metinę kainą, išskaitas, stiklų apsaugą, remonto sąlygas, pagalbą kelyje ir pakaitinio automobilio galimybę. Ne visas formuluotes supratau iš pirmo karto, todėl skambinau ir klausiau, ką jos reikštų mano atveju.
Visa tai užtruko du vakarus. Vienas pasiūlymas atkrito dėl sąlygų, kitas kainavo beveik tiek pat, kiek pradinis. Galiausiai liko maždaug 470 eurų kainuojantis variantas, kurio sąlygos atitiko mano poreikius. Jis vis tiek buvo brangesnis už pernykštį draudimą, tačiau skirtumas nuo 610 eurų man buvo svarbus.
Kitą kartą laišką atsidarysiu gerokai anksčiau
Prieš apsispręsdama parašiau ankstesnei bendrovei ir paprašiau dar kartą peržiūrėti kainą. Pridūriau, kad turiu kitą pasiūlymą ir lyginu sąlygas. Atsakyme gavau šiek tiek mažesnę įmoką, bet ji man vis tiek netiko. Šįkart sprendimą galėjau priimti ramiai.
Draudimą pakeičiau. Patikrinau, kada baigiasi senoji sutartis ir kada prasideda naujoji, išsisaugojau dokumentus. Sumokėjusi nepajutau tokio triumfo, kokį buvau įsivaizdavusi po pirmojo pokalbio. Tiesiog palengvėjo, kad sprendimo nepalikau paskutinei dienai ir pasirinkau žinodama, už ką moku.
Metai be įvykių negarantuoja, kad kita įmoka liks tokia pati. Tai dabar suprantu geriau. Vis dėlto man nepatinka, kai didelis pabrangimas pateikiamas kaip patogus formalumas, kurį tereikia patvirtinti.
Telefone jau turiu priminimą kitam rudeniui. Nustačiau jį likus mėnesiui iki draudimo pabaigos, o šalia parašiau tris žodžius: „Palyginti kainą ir sąlygas.“ Tuos du vakarus šiemet mieliau būčiau praleidusi kitaip, bet už 140 eurų skirtumą buvo verta prisėsti prie dokumentų.
