Elektromobilis dažnai sveria daugiau nei panašaus dydžio benzininis ar dyzelinis automobilis, nes po jo grindimis sumontuota didelė baterija. Todėl natūraliai kyla klausimas, ar dėl to jis labiau gadina kelią. Trumpas atsakymas: didesnė masė keliui iš tiesų svarbi, tačiau elektromobilių pagrindiniais Lietuvos kelių niokotojais vadinti negalima.
Jei lygintume du panašius automobilius tomis pačiomis sąlygomis, sunkesnis gali labiau prisidėti prie kai kurių dangos pažeidimų. Vis dėlto kelio konstrukcijai itin svarbi apkrova vienai ašiai, o sunkiajame krovininiame transporte ji paprastai yra gerokai didesnė.
Kiek baterija prideda svorio ir ką su kuo lyginame?
Elektromobilio baterija gali sverti kelis šimtus kilogramų. Elektrinė pavara neturi dalies mazgų, kurie būtini benzininiam ar dyzeliniam automobiliui, tačiau panašaus dydžio ir paskirties elektromobilis dažnai vis tiek būna sunkesnis.
Vien pagal pavaros tipą palyginti negalima. Nedidelis elektromobilis gali sverti mažiau nei didelis dyzelinis visureigis. Net to paties modelio versijų masė skiriasi: ją lemia baterijos dydis, varomųjų ratų skaičius, įranga ir vežamas krovinys.
Kelio danga patiria ne visos transporto priemonės masę viename taške. Ją per ratus apkrauna kiekviena ašis, todėl svarbu, kaip svoris pasiskirsto tarp priekinės ir galinės ašių, kokios padangos sumontuotos ir kokios būklės pats kelias.
Ar elektromobilių padangos tikrai siauresnės?
Kai kuriuose elektromobiliuose gamintojai renkasi siauresnes, bet didesnio skersmens arba didesnę apkrovą atlaikančias padangas. Toks sprendimas gali padėti mažinti aerodinaminį pasipriešinimą ir kartu išlaikyti reikiamą keliamąją galią.
Tačiau ne visų elektromobilių padangos siauresnės. Didesni elektriniai visureigiai ar galingos versijos gali turėti gana plačias padangas, o jų matmenys priklauso nuo konkretaus modelio. Padangų gamintoja „Michelin“ nurodo, kad kai kuriems elektriniams visureigiams kuriamos siauresnės didelę apkrovą atlaikančios padangos, bet tai tėra vienas iš galimų konstrukcijos sprendimų.
Vien pagal padangos plotį spręsti, kiek automobilis gadins asfaltą, taip pat neįmanoma. Svarbu jos slėgis, konstrukcija, apkrova, sąlyčio su kelio danga forma ir pati danga. Siauresnė padanga savaime nereiškia, kad ji būtinai padarys daugiau žalos.
Kodėl vienos ašies apkrova tokia svarbi?
Kelių inžinerijoje apkrovos ir dangos pažeidimų ryšiui apytiksliai vertinti kartais naudojama ketvirtojo laipsnio taisyklė. Pagal supaprastintą modelį, didėjant ašies apkrovai, tam tikros dangos pažeidimo tikimybės ar poveikio rodiklis gali augti gerokai sparčiau nei pati apkrova.
Teoriškai palyginus dvi vienodos konstrukcijos ašis, iš kurių viena apkrauta 1 tona, o kita – 1,2 tonos, antrosios poveikio rodiklis pagal šį modelį būtų maždaug 2,1 karto didesnis. Tačiau tai nėra išmatuota konkretaus elektromobilio žala. Tai nereiškia, kad bet kuris 20 proc. sunkesnis automobilis visomis sąlygomis gadina kelią būtent tiek kartų labiau.
Ši taisyklė sukurta remiantis konkrečių bandymų rezultatais. Jos tinkamumas priklauso nuo dangos konstrukcijos, stiprumo ir vertinamo pažeidimo pobūdžio. Provėžoms, plyšiams ar paviršiaus dilimui poveikis gali skirtis, todėl vienos formulės visiems Lietuvos keliams taikyti negalima.
Svarbus ir mastelis. Net jei sunkesnis lengvasis automobilis pagal tam tikrą modelį veikia kelią labiau nei lengvesnis, abiejų poveikis stipriai skiriasi nuo sunkiojo transporto. Kalifornijos transporto komisijos apžvalgoje nurodoma, kad lengvųjų automobilių ir mažesnių pikapų, įskaitant elektrinius, poveikis dangai ir jos atkūrimo sąnaudoms yra labai mažas, palyginti su sunkiau apkrautomis ašimis.
Kas dar lemia duobių atsiradimą?
Lietuvos vairuotojai gerai žino, kaip po žiemos pasikeičia kai kurios gatvės. Į dangos plyšius patekęs vanduo, šalčio ir atlydžio kaita, silpnesnis pagrindas bei seniai remontuotas asfaltas gali prisidėti prie duobių atsiradimo. Transporto apkrovos šį procesą veikia, tačiau didelę reikšmę turi ir pati kelio būklė bei konstrukcija.
Todėl dviejų tonų automobilio poveikis naujai įrengtai magistralei ir susidėvėjusiam vietinės reikšmės keliui nebūtinai bus vienodas. Svarbus ir eismo intensyvumas: vienas pravažiavimas ir tūkstančiai pravažiavimų per dieną – ne tas pats.
Ateityje daugiau kelių projektuotojų dėmesio gali pareikalauti ne vien lengvieji elektromobiliai, bet ir elektriniai sunkvežimiai bei autobusai. Jų baterijos taip pat prideda masės, o sunkiojo transporto ašių apkrovos gerokai didesnės. Vis dėlto realus poveikis priklausys ir nuo ašių skaičiaus, leidžiamos apkrovos bei vežamo krovinio.
Ką iš to turėtų suprasti vairuotojas?
Elektromobilio masę verta įvertinti renkantis automobilį, padangas ar skaičiuojant jo naudojimo išlaidas. Tačiau teigti, kad visi elektromobiliai dėl siauresnių padangų ardo kelius labiau už visus benzininius ir dyzelinius automobilius, būtų netikslu.
Lyginant panašaus dydžio transporto priemones, didesnė elektromobilio ašių apkrova gali reikšti didesnį poveikį kai kuriems dangos pažeidimams. Vis dėlto lengvųjų automobilių poveikį reikia vertinti atskirai nuo sunkiojo transporto, o kiekvieno kelio būklę lemia ne tik tuo keliu važiuojančių automobilių variklio tipas.
