Jeigu žiema bus šalta, suskystintų gamtinių dujų (SGD) tiekimas sutriks, o vėjas bus silpnas, Europai šildymo sezonas taptų itin sunkus. „Pravdos“ pateikiamais Tarptautinės energetikos agentūros skaičiavimais, nepalankiausiu atveju ES dujų saugyklų užpildymas pavasarį galėtų sumažėti iki 7 procentų. Tai dar nereiškia, kad žemynas liks be šildymo, tačiau mažesnis atsargų rezervas didintų pažeidžiamumą šalčiams ir spaudimą kainoms.
Dujų infrastruktūros operatorių asociacijos „Gas Infrastructure Europe“ duomenimis, lapkričio 4 dieną ES saugyklos buvo užpildytos 73,75 proc., o prieš metus tuo pačiu metu – 83,02 proc. Skirtumas siekia 9,27 procentinio punkto. Vadinasi, į šildymo sezoną įžengiama su mažesnėmis atsargomis, todėl žiemos orai turės ypač didelę reikšmę.
Vien užpildymo rodiklis dar neparodo, kiek laiko Europai užteks dujų. Jų tiekiama ir šildymo sezono metu, o vartojimas priklauso nuo temperatūros, pramonės poreikių ir elektros gamybos. Vis dėlto mažesnė pradinė atsarga palieka mažiau erdvės netikėtumams: jei vienu metu išaugtų poreikis ir sumažėtų tiekimas, trūkstamus kiekius tektų pirkti įtemptesnėje rinkoje.
Keturi scenarijai: nuo 33 iki 7 procentų
Modeliavimas remiasi dviem pagrindiniais nežinomaisiais: žiemos šalčiu ir SGD gabenimo per Hormūzo sąsiaurį perspektyva. Šiuo jūrų keliu į pasaulinę rinką patenka Kataro ir Jungtinių Arabų Emyratų kroviniai. Ilgai trunkantys sutrikimai sumažintų pasiūlą, dėl kurios konkuruoja Europos ir kitų regionų pirkėjai.
Pagal skaičiavimus, šildymo sezono pabaigos vaizdas galėtų skirtis kelis kartus:
| Scenarijus | Numatomas ES saugyklų užpildymas sezono pabaigoje |
|---|---|
| Tiekimas per Hormūzą pradeda atsigauti sausį, žiema švelni | Apie 33 proc. |
| Tiekimas pradeda atsigauti, tačiau žiema šalta | Apie 15 proc. |
| Sąsiauris lieka uždarytas, žiema švelni | Apie 25 proc. |
| Sąsiauris lieka uždarytas, žiema šalta, vėjo energijos gamyba menka | Apie 7 proc. |
Palyginimas rodo, kokią didelę reikšmę turi temperatūra. Net jei tiekimas pradėtų atsigauti, šalta žiema atsargas galėtų išsekinti labiau nei švelni žiema besitęsiant sutrikimams. Pastatams reikėtų daugiau šilumos, o silpno vėjo laikotarpiais galėtų išaugti ir dujinių elektrinių darbo poreikis.
Svarbu suprasti ir patį skaičių. Septyni procentai būtų likusi saugyklų talpos dalis, o ne teiginys, kad Europai liko tik 7 proc. visų reikalingų dujų. Vis dėlto toks menkas likutis smarkiai susiaurintų galimybes reaguoti į vėlyvą atšalimą.
Tuštėjant saugykloms svarbu ne tik kiekis
Požeminė saugykla nėra bakas, iš kurio dujos bet kokiomis aplinkybėmis tiekiamos vienodu greičiu. Mažėjant atsargoms gali mažėti ir išgavimo pajėgumas. Konkretus poveikis priklauso nuo saugyklos tipo ir techninių savybių, tačiau klausimas tas pats: ar per šalčiausias dienas galima pakankamai greitai pateikti rinkai reikiamą kiekį?
Todėl pavojingiausias momentas nebūtinai būtų visiškas atsargų išnaudojimas. Sunkumų gali kilti ir anksčiau, jei poreikis staiga šoktelėtų, o tiekimo bei išgavimo galimybių nepakaktų jam padengti. Publikacijoje ypač išskiriama Šiaurės vakarų Europa ir didžiųjų Vokietijos bei Nyderlandų saugyklų reikšmė.
Tai nereiškia, kad namų ūkiai automatiškai liktų be dujų. Situaciją gali keisti tiekimo saugumo priemonės, importas ir vartojimo pokyčiai. Vis dėlto tokioje rinkoje didesnė kaina gali tapti būdu sumažinti paklausą – ypač pramonėje, kur dalis gamybos dėl energijos sąnaudų tampa nepelninga.
Latvijos rodiklis žemas, bet vien procentais šalių lyginti negalima
Straipsnyje nurodomi dideli skirtumai tarp valstybių. Lenkijos saugyklos užpildytos 98,83 proc., Portugalijos – 95,51 proc., Danijos – 90,81 proc. Vokietijos rodiklis siekia 60,25 proc., Slovakijos – 52,67 proc., Latvijos – 51,09 proc.
Iš šių procentų tiesiogiai spręsti, kurios šalies gyventojai saugiausi, negalima. Skiriasi saugyklų dydis, šalies vartojimas, importo galimybės ir jų vaidmuo platesniame regione. Pusiau užpildyta didelė saugykla gali turėti visai kitokią reikšmę nei beveik pilna maža.
Tai gerai iliustruoja Slovakijos pavyzdys. Publikacijoje teigiama, kad šalies saugyklų pajėgumai dideli, palyginti su jos vartojimu, todėl pasirengimas vertinamas ir pagal sukauptą energijos kiekį. Valstybinė bendrovė SPP skelbia pasiekusi 17,5 TWh atsargų tikslą, o metinis šalies suvartojimas siekia apie 50 TWh. Šalies institucijos tvirtina esančios pasirengusios žiemai, nors vien užpildymo procentas atrodo menkas.
Dujų kaina gali pasiekti ir tuos, kurie dujomis nešildo
Publikacijoje nurodoma, kad pastarosiomis dienomis didmeninės dujų kainos svyravo apie 100 eurų už megavatvalandę. Tai biržos, o ne galutinė gyventojo mokama kaina. Sąskaitą lemia sutartis, pirkimo laikotarpis, tinklų mokesčiai ir kitos dedamosios, todėl kainų pokytis skirtingus vartotojus pasiekia nevienodai.
Vis dėlto brangesnės dujos nėra vien dujinio katilo savininko rūpestis. Jos gali didinti šilumos gamybos sąnaudas ten, kur naudojamas šis kuras, ir paveikti elektros kainas tada, kai rinkai reikia dujinių elektrinių gamybos. Energijai imlioms įmonėms tai taip pat reiškia sunkesnį pasirinkimą: didinti produkcijos kainą, mažinti pelningumą ar riboti darbą.
Lietuvos, Latvijos ir Estijos vartotojams todėl svarbi visa regiono padėtis, tačiau ES vidurkis nėra tiesioginė jų būsimos sąskaitos prognozė. Konkretaus namų ūkio išlaidas reikėtų vertinti pagal tiekėją, sutartį ir šildymo būdą, o ne mechaniškai perkelti biržos kainą į mėnesio mokėjimą.
Net švelnesnė žiema problemą gali tik nukelti
Mažos atsargos pavasarį reikštų daugiau darbo kitam pildymo sezonui. Modeliavime skaičiuojama, kad norint iki 2027 metų lapkričio atkurti atsargas, į saugyklas reikėtų įleisti maždaug 57–83 mlrd. kubinių metrų dujų. Kuo mažesnis likutis po žiemos, tuo daugiau reikėtų nupirkti šiltuoju metų laiku.
Tai svarbu ir kainoms. Vasara savaime negarantuoja pigių dujų, jei tuo pat metu Europai reikia didelių kiekių atsargoms papildyti. Be to, dėl SGD krovinių konkuruojama su kitais regionais. Šaltesni orai Azijoje galėtų padidinti tenykštį poreikį ir sumažinti Europai prieinamų pasiūlymų pasirinkimą.
Todėl šios istorijos esmė nėra pažadas, kad „Europa užšals“. Pateikti scenarijai rodo galimą atsargų sumažėjimą iki 7–33 proc. sezono pabaigoje ir didesnį papildymo poreikį 2027 metais. Kurioje šio intervalo vietoje atsidurs Europa, lems žiemos temperatūra, realus tiekimas ir vartojimas. Blogiausias variantas dar nėra neišvengiamas, tačiau jo kaina būtų juntama gerokai ilgiau nei vieną šaltą mėnesį.
