„Tesla“ spalį užfiksavo staigų registracijų augimą keliose Europos šalyse: Ispanijoje jų padaugėjo 271 proc., Švedijoje – 248 proc., Norvegijoje – 131 proc. Tačiau didžiuliai procentai ne visur reiškė tvirtas pozicijas. Danijoje ir Italijoje bendrovė vis tiek atsiliko nuo kelių Kinijos prekių ženklų.
Spalio rezultatai rodo, kad dalyje Europos rinkų „Tesla“ pavyko pagerinti silpnesnius praėjusių metų rodiklius. Padėtis skirtingose šalyse vis dėlto gerokai skiriasi. Norvegijoje bendrovė tapo mėnesio lydere, o kitur net beveik padvigubėjusių registracijų nepakako, kad rinkos dalis būtų didesnė.
Todėl vertinant šiuos skaičius verta atsižvelgti į tris dalykus: su kokiu ankstesniu rezultatu lyginamas augimas, kiek automobilių iš tiesų įregistruota ir kokią visos rinkos dalį jie sudaro.
Didžiausias procentinis šuolis – Ispanijoje
Palyginti su 2025 metų spaliu, „Tesla“ registracijų pokytis šešiose Europos šalyse buvo toks:
| Šalis | Registracijų pokytis 2026 m. spalį |
|---|---|
| Ispanija | +271 proc. |
| Švedija | +248 proc. |
| Portugalija | +186 proc. |
| Norvegija | Apie +131 proc. |
| Italija | +94 proc. |
| Danija | +34 proc. |
Šie skaičiai rodo naujų automobilių registracijas konkrečiose šalyse, o ne bendrą visos Europos pardavimų rezultatą. Tai taip pat nėra naujai pateiktų užsakymų skaičius.
Didelis augimo procentas liudija esminį pokytį, bet viso vaizdo neatskleidžia. Pavyzdžiui, 248 proc. augimas reiškia, kad registracijų buvo maždaug 3,48 karto daugiau nei prieš metus. Net toks šuolis pats savaime nerodo, ar prekės ženklas aplenkė konkurentus.
Norvegijoje „Tesla“ laimėjo, bet persvara buvo nedidelė
Norvegijoje spalį įregistruota 1 548 nauji „Tesla“ automobiliai, o rinkos dalis siekė apie 9,8 proc. Tai geriausias bendrovės spalio rezultatas šioje šalyje.
Pirmoji vieta vis dėlto iškovota ne dideliu skirtumu. Antra likusi „Toyota“ įregistravo 1 493 automobilius, t. y. vos 55 mažiau. Trečią vietą užėmė „Volkswagen“.
Svarbu ir platesnis laikotarpis. Nors spalis „Tesla“ buvo sėkmingas, per pirmuosius dešimt 2026 metų mėnesių jos registracijų Norvegijoje buvo 3,9 proc. mažiau nei prieš metus. Vieno mėnesio šuolis ankstesnio atsilikimo dar nepanaikino.
Kinijos prekių ženklai kartu užėmė rekordinę 22,5 proc. Norvegijos naujų automobilių rinkos dalį. Šio bendro rodiklio nereikėtų tiesiogiai lyginti su vienos „Tesla“ rezultatu, tačiau jis rodo augantį kelių gamintojų svorį rinkoje.
Danijoje augimas nepadėjo aplenkti keturių Kinijos prekių ženklų
Danijoje „Tesla“ registracijų padaugėjo 34 proc., tačiau jos dalis visoje naujų automobilių rinkoje siekė vos 0,73 proc.
Didesnes dalis turėjo BYD, „Leapmotor“, „Xpeng“ ir MG. Kiekvieno iš šių prekių ženklų rodiklis tilpo maždaug į 1,6–5,5 proc. intervalą.
Tai geras pavyzdys, kodėl teigiamas registracijų pokytis nebūtinai reiškia pranašumą prieš konkurentus. Gamintojas gali parduoti daugiau nei prieš metus ir vis tiek likti mažesniu rinkos dalyviu nei kiti.
Vien spalio duomenys taip pat neleidžia teigti, kad „Tesla“ būtent dabar prarado ankstesnę lyderystę. Jie rodo tik šio mėnesio santykį: registracijų padaugėjo, bet keli konkurentai užėmė didesnę rinkos dalį.
Italijoje beveik dvigubas augimas paliko mažą rinkos dalį
Italijoje „Tesla“ registracijų skaičius paaugo 94 proc., bet jos dalis naujų automobilių rinkoje siekė tik 0,38 proc.
BYD, „Leapmotor“ ir MG rodikliai buvo didesni – nuo 1,21 iki 4,55 proc. Net beveik padvigubėjusios registracijos neužtikrino „Tesla“ pranašumo prieš šiuos prekių ženklus.
Reikėtų nepainioti visos automobilių rinkos su vien elektromobilių segmentu. Šios rinkos dalys nerodo, kokią vietą „Tesla“ užėmė tik tarp visiškai elektrinių automobilių. Be to, skirtingų konkurentų pasiūloje gali būti modelių su nevienodomis pavaromis, todėl jų bendri rezultatai nėra vien elektromobilių palyginimas.
Kodėl registracijos taip smarkiai išaugo?
Prie atsigavimo prisidėjo palankesnis palyginimas su silpnesniais praėjusių metų rezultatais, didesnės degalų kainos, valstybės paskatos ir auganti elektromobilių paklausa. Šių veiksnių įtaka skirtingose šalyse nevienoda.
Pati „Tesla“ skelbė trečiąjį ketvirtį baigusi su didžiausiu neįvykdytų automobilių užsakymų kiekiu per ketverius metus. Tai bendrovės užsakymų rodiklis, kurio nereikėtų painioti su spalio registracijomis Europoje.
Silpnesnė palyginamoji bazė ypač svarbi vertinant triženklius augimo procentus. Jei ankstesniais metais registracijų buvo nedaug, net palyginti nedidelis papildomas automobilių kiekis gali smarkiai pakeisti procentinį rezultatą.
Konkurencija, kuri anksčiau padėjo „Tesla“, dabar padeda ir naujokams
Automobilių rinkos analitikas Felipe Muñozas Kinijos prekių ženklų stiprėjimą sieja su Šiaurės Europos pirkėjų atvirumu naujiems gamintojams. Rinkdamiesi elektromobilį jie žiūri į jo savybes ir pasiūlymą, o ne vien į prekės ženklo kilmę.
Toks požiūris anksčiau padėjo įsitvirtinti „Tesla“. Dabar ta pačia galimybe naudojasi platesnį modelių pasirinkimą siūlantys Kinijos gamintojai. „Tesla“ pardavimų Europoje pagrindą ir toliau sudaro „Model 3“ bei „Model Y“, todėl bendrovei tenka konkuruoti su vis įvairesne pasiūla.
Spalis „Tesla“ atnešė stiprių rezultatų, bet vaizdas išlieka nevienodas: Norvegijoje – pirmoji mėnesio vieta, Danijoje ir Italijoje – augančios registracijos, tačiau nedidelė rinkos dalis. Ar šis šuolis virs ilgiau trunkančiu augimu, parodys kelių mėnesių ir viso laikotarpio rezultatai.
