Visą vakarą merkėsi akys, bet atsigulus miegas išsisklaidė. Dabar galvoje sukasi, ar nebuvote per aštrus kolegai, ką rytoj gaminsite vakarienei ir kodėl prieš savaitę gauta žinutė liko neatsakyta. Padėti gali paprastas žodžių ir vaizduotės pratimas, vadinamas kognityviniu maišymu.
Viena mintis atsiveda kitą, o liepimas sau „baik galvoti“ tik dar labiau erzina. Ypač kai jau kelintą kartą žiūrite į laikrodį ir skaičiuojate, kiek valandų liko iki žadintuvo.
Angliškai šis pratimas vadinamas „cognitive shuffle“. Pavadinimas skamba sudėtingiau nei pati užduotis: reikia mintyse vardyti tarpusavyje nesusijusius daiktus ir trumpam juos įsivaizduoti. Tikslas – nukreipti dėmesį nuo rūpesčių, o ne per jėgą ištuštinti galvą.
Vietoj vieno rūpesčio – keli atsitiktiniai vaizdai
Vakarinės mintys dažnai juda viena kryptimi. Prisimenate rytojaus susitikimą, svarstote, ko jūsų paklaus, dėliojate atsakymą ir jau girdite galimą prieštaravimą. Nors gulite lovoje, pokalbis galvoje vyksta taip, tarsi jam reikėtų ruoštis čia pat.
Žodžių pratimas dėmesiui duoda kitą užsiėmimą. Galite įsivaizduoti tulpę, paskui tiltą, tada tortą ar taksi. Šių vaizdų nereikia jungti į istoriją, ieškoti jų prasmės ar ką nors spręsti. Tulpė neprivalo augti prie tilto, o taksi nebūtina vežti į kepyklą. Kiekvienas daiktas pasirodo atskirai ir užleidžia vietą kitam.
Šis skirtumas svarbus. Pradėjus kurti pasakojimą, lengva vėl pasinerti į planavimą, prisiminimus ar svarstymus. Čia pakanka paprasto, trumpai iškylančio vaizdo. Jis neturi būti ryškus ar išsamus – nereikia mintyse piešti kiekvieno tulpės žiedlapio.
Kaip pradėti: pasirinkite vieną paprastą žodį
Patogiai atsigulkite ir pasirinkite neutralų žodį, kuris nesukeltų asmeninių rūpesčių. Pavyzdžiui, TINKLAS. Jo raidės taps nedideliais orientyrais, todėl nereikės kaskart svarstyti, apie ką galvoti toliau. Žodį laikykite mintyse – užsirašyti jo ar imtis telefono nereikia.
Pradėkite nuo raidės T. Ramiai prisiminkite kelis žodžius, prasidedančius ja: tulpė, tiltas, tortas, taksi. Ties kiekvienu trumpai stabtelėkite. Įsivaizduokite gėlės žiedą, tiltą per upę, tortą ant lėkštės, stovintį automobilį. Neskubėkite, bet ir nesistenkite vaizdo išlaikyti tam tikrą sekundžių skaičių.
Kai žodžiai nebeateina lengvai, pereikite prie I: inkilas, irklas, iglu. Po to – prie N: namas, nata, nykštukas. Toliau galite imti likusias pasirinkto žodžio raides, nors visų panaudoti neprivalote. Jei koks nors žodis priminė darbą ar nemalonų įvykį, tiesiog jį praleiskite ir rinkitės kitą daiktą.
Neverskite vakaro žodyno egzaminu
Pratimas greitai praranda prasmę, jei pradedate save tikrinti. Kiek žodžių jau sugalvojote? Ar jie pakankamai skirtingi? Kodėl ties trečia raide vis dar nemiegate? Tokie klausimai sugrąžina pastangą ir norą pasiekti rezultatą, nuo kurių kaip tik bandote pailsėti.
Todėl rinkitės lengvus, pažįstamus daiktus. Sudėtingų žodžių paieška čia nieko neduoda. Jei užstrigote, pakeiskite raidę ar visą pradinį žodį. Jei mintys vėl nuslydo prie rytojaus, ramiai grįžkite prie paskutinio vaizdo. Pradėti iš naujo ar save barti nereikia.
Nebūtina nusistatyti ir penkių minučių laikmačio. Žvilgsnis į ekraną, kad pamatytumėte, ar praėjo pakankamai laiko, tik įterptų dar vieną užduotį į vakarą. Geriau leisti pratimui vykti be skaičiavimo.
Užmigti per kelias sekundes jis nežada
Skambus pažadas apie akimirksniu „išjungiamas smegenis“ kelia lūkestį, kurio toks paprastas pratimas negali garantuoti. Vienam atsitiktiniai vaizdai gali padėti atitrūkti nuo įkyraus svarstymo, kitam užduotis gali pasirodyti erzinanti. Jei jaučiate, kad žodžių ieškojimas jus dar labiau išbudina, tęsti nereikia.
Išbandykite jį kaip lengvą vakaro užsiėmimą, be reikalavimo būtinai užmigti iki paskutinės raidės. Šioje užduotyje nėra nei baigiamojo atsakymo, nei laimėtojo. Jei pradėję nuo tulpės kažkur pakeliui pamiršote, kokią raidę buvote pasirinkę, jos prisiminti irgi nebūtina.
