Šaltą rytą užvestas dyzelinis variklis dažnai skamba šiurkščiau nei po ilgesnės kelionės: kalenimas girdisi aiškiau, vibracijos daugiau. Vis dėlto stiprų purtymąsi, ilgą užvedimą ar tirštus dūmus automatiškai nurašyti žiemai nereikėtų. Svarbu mokėti atskirti įprastą šalto variklio darbą nuo gedimo, kurį išryškino šalčiai.
Situacija pažįstama daugeliui: pasukate raktelį arba paspaudžiate užvedimo mygtuką, variklis užsiveda, bet pirmomis akimirkomis skamba visai kitaip nei vakar, kai grįžote namo. Vėliau darbas tampa tolygesnis, o kalenimas prityla.
Tam yra fizikinis paaiškinimas. Dyzeliniame variklyje degalus uždega suspaustas įkaitęs oras. Kai per naktį atšąla ir variklis, ir įsiurbiamas oras, pirmiesiems degimo ciklams sąlygos pasidaro sunkesnės. Todėl šaltam dyzeliui ypač svarbi tinkamai veikianti kaitinimo sistema.
Garsą lemia tai, kaip greitai cilindre kyla slėgis
Tarp degalų įpurškimo ir jų užsidegimo praeina labai trumpas laiko tarpas, vadinamas užsidegimo delsa. Per jį degalai išpurškiami, garuoja ir maišosi su oru. Esant šalčiui pasiruošimas degimui gali užtrukti ilgiau, nes šaltos degimo kameros sienelės sugeria dalį šilumos.
Kol degimas dar neprasidėjęs, gali susikaupti didesnis paruošto mišinio kiekis. Jam sparčiai sudegus, slėgis cilindre pakyla staigiau, todėl dyzelio kalenimas girdisi ryškiau. Variklis įšilus sąlygos keičiasi, o garsas paprastai tampa švelnesnis.
Šio reiškinio nereikėtų tapatinti su detonacija, apie kurią kalbama benzininio variklio atveju. Dyzelio triukšmui labai svarbi įpurškimo ir degimo eiga, todėl variklio valdymo sistemos ją reguliuoja pagal darbo sąlygas. Ilgesnę šalto variklio užsidegimo delsą gali kompensuoti ir pakeistas įpurškimo laikas.
Kodėl naujesni dyzeliai dažnai dirba švelniau?
Svarbu ne vien tai, kiek degalų patenka į cilindrą. Ne mažiau reikšmės turi tai, kada ir kokiomis porcijomis jie įpurškiami.
Šiuolaikinėse „common rail“ sistemose vieno ciklo degalų kiekis gali būti padalytas į kelis įpurškimus. Nedidelis pradinis įpurškimas padeda sušvelninti pagrindinio degimo pradžią ir sumažinti kalenimą. Pavyzdžiui, „Bosch“ savo sistemose tylesnį degimą sieja su galimybe per vieną ciklą atlikti kelis atskirus įpurškimus.
Todėl skirtingų dyzelinių automobilių garsas šaltą rytą gali gerokai skirtis: vienas kalens ryškiau, kitas darbą sušvelnins greičiau. Tačiau net ir senesnio automobilio savininkui svarbiausia palyginti su tuo, kaip jo variklis veikė anksčiau panašiomis sąlygomis.
Kaitinimo žvakės gali dirbti ir užgesus lemputei
Prietaisų skydelyje užgesęs kaitinimo simbolis nebūtinai reiškia, kad žvakės jau visiškai išjungtos. Daugelyje variklių kaitinimas naudojamas ir po užvedimo: jis padeda palaikyti stabilesnį degimą, mažinti triukšmą bei nesudegusių degalų kiekį, kol variklis šyla.
Taigi kaitinimo žvakių paskirtis nesibaigia tada, kai starteris nustoja sukti. Jų ar valdymo sistemos sutrikimas gali pasireikšti ir tuo, kad užsivedęs variklis kurį laiką dirba netolygiai.
Todėl nevertėtų aklai vadovautis patarimu kiekvieną šaltą rytą kelis kartus įjungti ir išjungti degimą. Skirtingų automobilių kaitinimo valdymas skiriasi, o papildomas ciklas neveikiančios žvakės nepataiso. Užvedimo tvarką reikia rinktis pagal konkretaus automobilio instrukciją.
Ar prieš važiuojant būtina laukti minutę?
Universali taisyklė „kiekvieną dyzelį bent minutę šildyti vietoje“ tinka ne visiems automobiliams. Tas pats pasakytina apie patarimą stovėti tol, kol temperatūros rodyklė pasieks įprastą padėtį.
Pavyzdžiui, „Kia“ dyzelinio variklio užvedimo instrukcijoje nurodoma palaukti, kol užges kaitinimo indikatorius, užvedant nespausti akceleratoriaus ir nepradėti staigiai greitėti. Šaltam turbokompresoriumi aprūpintam varikliui numatytos kelios sekundės tuščiosios eigos tepimui užtikrinti, o toliau rekomenduojama važiuoti saikingais sūkiais.
Vairuotojui tai reiškia paprastą veiksmų seką: laikytis savo automobilio užvedimo nurodymų, leisti darbui stabilizuotis, pasirūpinti gera matomumu pro langus ir pradėti važiuoti ramiai. Pirmaisiais kilometrais nereikėtų bandyti variklio galios ar spausti akceleratoriaus, kad jis greičiau „prasidirbtų“.
Degalų problema prasideda ne nuo „virtimo vašku“
Šaltyje dyzelinas gali prarasti gerą takumą dėl besiformuojančių parafino kristalų. Jie gali užkimšti degalų filtrą ir apriboti tiekimą, todėl variklis sunkiai užsiveda, praranda galią arba užgęsta. Tai kitokia problema nei įprastas šalto variklio kalenimas.
Svarbu naudoti temperatūrai tinkamus sezoninius degalus ir laikytis filtro priežiūros reikalavimų. Žieminių degalų savybės ir tinkami priedai padeda kontroliuoti kristalų susidarymą bei jų poveikį filtrui, tačiau ne visi degalai turi vienodą atsparumo šalčiui ribą.
Kada jau verta registruotis į servisą?
Daugiau dėmesio reikia, jeigu variklį užvesti darosi vis sunkiau, jis užsivedęs smarkiai purtosi, gęsta arba ilgai leidžia neįprastus dūmus. Taip pat tada, kai garsas ryškiai pasikeitė, nors lauko temperatūra panaši į ankstesnių rytų.
Tokius simptomus gali sukelti kaitinimo sistemos sutrikimai, nepakankamas sukimo greitis užvedant, degalų įpurškimo ar kompresijos problemos. Vien iš garso patikimai nustatyti, kurią detalę keisti, nepavyks. „Denso“ tarp galimų kaitinimo žvakių gedimo požymių nurodo sunkų užvedimą, netolygią tuščiąją eigą ir baltus dūmus, kartu pabrėždama, kad panašius simptomus gali sukelti ir kiti sutrikimai.
Jeigu automobilis anksčiau užsivesdavo lengvai, o dabar kas rytą reikalauja vis ilgesnio bandymo, laukti stipresnio šalčio neverta. Servisui pravers ir trumpas pirmojo užvedimo vaizdo įrašas: atvažiavęs jau šiltu automobiliu vairuotojas ne visada gali parodyti tai, kas ryte kėlė nerimą.
