Naktį spragsintis radiatorius dažniausiai nėra gedimo ženklas: metalas šylant ir vėstant nežymiai plečiasi bei traukiasi. Tačiau jei kartu girdite stiprų bildesį, šnypštimą, nuolatinį tekėjimo garsą arba pastebite drėgmės prie vamzdžių, į tai numoti ranka nereikėtų.
Tylų miegamąjį ar virtuvę net vienas trumpas trakštelėjimas gali pasiekti kaip žingsniai už sienos. Dieną tokius garsus užgožia buitis, televizorius ir pokalbiai, o vakare jie staiga tampa erzinančiai ryškūs.
Dažniausiai spragsi ne todėl, kad radiatorius sugedo
Įjungus šildymą, karštas vanduo įkaitina radiatorių ir vamzdžius. Dėl temperatūros pokyčio metalinės detalės labai nežymiai keičia matmenis, o judėdamos tvirtinimuose, prie sienos ar grindų gali spragtelėti.
Tas pats vyksta, kai vakare šildymas suaktyvėja, o vėliau sistema atvėsta. Ryškiausiai girdisi seni radiatoriai, vamzdžiai, einantys pro ankštas angas sienoje ar grindyse, ir detalės, glaudžiai besiliečiančios su apdaila.
Vienas kitas trumpas spragtelėjimas šylant ar vėstant paprastai yra įprastas namų garsas. Miegui jis nemalonus, bet savaime nereiškia, kad radiatorius netrukus pradės leisti vandenį.
Kada garsas rodo kitą problemą
Kitokio dėmesio reikia, jei vietoj pavienių trakštelėjimų girdisi intensyvus kalenimas, burbuliavimas ar vandens šniokštimas. Burbuliavimas dažnai atsiranda, kai radiatoriuje susikaupia oro ir karštas vanduo jo neužpildo tolygiai. Tuomet radiatorius gali šilti nevienodai: viena jo dalis karšta, kita lieka gerokai vėsesnė.
Šnypštimas, lašėjimas, rūdžių žymės ar drėgna siena prie jungčių nėra „normalūs šildymo sezono garsai“. Tai gali reikšti nesandarią jungtį, vožtuvo ar kitos sistemos dalies problemą. Jei vanduo pasirodo prie radiatoriaus, vožtuvo ar vamzdžio, delsti neverta – maža dėmė gali baigtis sugadintomis grindimis ar konfliktu su kaimynais.
Stiprus reguliarus bildesys kartais susijęs su vamzdžių tvirtinimu, vandens srautu ar viso namo šildymo sistemos reguliavimu. Daugiabutyje problema gali slypėti ne tik jūsų bute, todėl vien pasukti radiatoriaus rankenėlę ne visada pakanka.
Ką galima patikrinti patiems, o kada kviesti pagalbą
Pirmiausia verta kelias dienas stebėti, kada garsas prasideda: tik radiatoriui įšilus, naktį tam tikru metu ar nuolat. Jei girdite tik retą spragsėjimą ir radiatorius šyla tolygiai, dažniausiai pakanka susitaikyti su natūraliu metalo judėjimu arba paprašyti specialisto apžiūrėti tvirtinimus per planinį sistemos patikrinimą.
- Apžiūrėkite, ar prie vožtuvų, jungčių ir po radiatoriumi nėra drėgmės.
- Patikrinkite, ar radiatorius šyla maždaug vienodai per visą plotą.
- Jei įtariate orą sistemoje, dėl nuorinimo kreipkitės į namo administratorių, prižiūrėtoją ar santechniką, ypač jei nežinote, kaip tai daryti saugiai.
- Neužveržkite jungčių ir neardykite vožtuvų patys – šildymo sistemoje gali būti karštas, slėgio veikiamas vanduo.
- Jei pastebite lašėjimą, apsaugokite grindis ir nedelsdami praneškite už šildymą atsakingam asmeniui.
Nuosavame name priežasties dažnai ieškoma prie katilo, cirkuliacinio siurblio ir sistemos slėgio, todėl verta kviesti šildymo sistemų meistrą. Daugiabutyje pirmas žingsnis paprastesnis: užregistruoti gedimą namo administratoriui ar bendrijai ir kuo tiksliau apibūdinti garsą.
Naktinė tyla garsą išryškina, bet ne problemą
Spragsėjimas dažnai pradeda erzinti ne todėl, kad staiga tapo pavojingas, o todėl, kad naktį namuose nelieka kitų garsų. Vis dėlto sunerimti pagrįsta, jei garsas naujas, stiprėja arba jį lydi prastai šylantis radiatorius ir matomi vandens pėdsakai.
Trumpi trakštelėjimai šylant ir vėstant paprastai yra metalo reakcija į temperatūrą. O burbuliavimą, bildesį, šnypštimą ar bent menkiausią pratekėjimą vertinkite kaip signalą patikrinti sistemą, kol naktinis garsas netapo tikru gedimu.
