Biržoje naftos kaina mažėja, tačiau degalinėse tai kol kas nesijaučia. Pasidalytoje „Brent“ kainų lentelėje barelis kainuoja 97,75 JAV dolerio, o degalinės švieslentėje litras benzino kainuoja 1,779 euro, dyzelino – 2,179 euro. Vairuotojai klausia, kodėl brangstant naftai degalų kainos pakeliamos greitai, o jai atpigus pigesnių degalų tenka laukti.
Socialiniuose tinkluose po šiais vaizdais pasipylė komentarai, kuriuose girdėti ne vien nepasitenkinimas kelių centų skirtumu. Žmonės jaučiasi neišgirsti ir nori žinoti, kada pigesnė žaliava atsispindės jų sąskaitoje. Kai kurie pasisakymai peržengia mandagumo ribas, bet už pykčio slypintis klausimas suprantamas: kiek iš tiesų kainuoja degalai ir kiek vartotojui reikia laukti, kol žaliavos pigimą pajus savo kišenėje?
Nuotraukoje užfiksuotos kainos nėra visos Lietuvos vidurkis, o biržos ekrano kopija neparodo visos degalų tiekimo grandinės. Vis dėlto toks palyginimas gerai atskleidžia pirkėjo padėtį. Naftos rinkos naujienas jis mato kasdien, o degalinėje gauna tik galutinį skaičių, be paaiškinimo, kodėl jis būtent toks.
Kiek kainuoja pilnas bakas?
Už 50 litrų benzino pagal nuotraukoje matomą kainą tektų sumokėti 88,95 euro, o už tiek pat dyzelino – 108,95 euro. Skirtumas siekia 20 eurų. Tai nereiškia, kad skirtingais degalais varomų automobilių išlaidas galima palyginti vien pagal pripildytą baką, tačiau suma degalinėje nuo to nesumažėja. Dyzelino įsipylusiam žmogui tenka palikti daugiau nei šimtą eurų dar negalvojant apie draudimą, padangas ar remontą.
Ypač jautriai kainas vertina tie, kuriems automobilis reikalingas kasdien. Gyvenant už miesto, dirbant pamainomis ar vežiojant vaikus ne visada galima rinktis autobusą, dviratį ar darbą iš namų. Patarimas mažiau važinėti tokiomis aplinkybėmis skamba tuščiai. Kelionė į darbą nėra savaitgalio pramoga, nuo kurios galima atsisakyti, kai pabrangsta bilietas, todėl ilgiau išliekantis kainos padidėjimas tiesiogiai konkuruoja su kitomis šeimos išlaidomis.
Net nedidelis pokytis turi reikšmės. Dešimčia centų pigesnis litras pilant 50 litrų reikštų penkiais eurais mažesnę sąskaitą, o per kelis užsipylimus susidarytų suma, kurią šeima galėtų panaudoti kitur. Tai nėra reikalavimas parduoti degalus nuostolingai. Tai noras suprasti, ar rinkoje vykstantis pigimas pasiekia ir galutinį pirkėją.
Ar naftos barelio kaina turi iškart atsispindėti benzino litre?
Būtų netikslu teigti, kad naftai atpigus tam tikru procentu, tą pačią dieną tiek pat privalo atpigti benzinas ir dyzelinas. Degalinėje perkamas jau pagamintas produktas. Jo kainai įtakos turi ne tik žalia nafta, bet ir perdirbimas, didmeninės degalų kainos, transportavimas, valiutų kursas, mokesčiai, prekybos sąnaudos ir marža. Benzino ir dyzelino rinkos gali judėti skirtingai, todėl vien „Brent“ grafiko nepakanka tiksliai apskaičiuoti, kiek turėtų kainuoti litras konkrečioje degalinėje.
Lentelėje matomas vienos dienos „Brent“ kainos sumažėjimas siekia 0,55 procento. Vien toks pokytis nėra pagrindas tikėtis dešimčių centų nuolaidos degalinėje. Žmonių reakciją skatina platesnis vaizdas: grafike matyti aukštesnės ankstesnės kainos, o dabartinė reikšmė jau nesiekia 100 dolerių už barelį. Norint įvertinti, ar mažmeninės kainos mažėja pakankamai, reikėtų lyginti ilgesnį laikotarpį ir tuo metu vykusius didmeninių benzino bei dyzelino kainų pokyčius.
Tačiau šis paaiškinimas nepanaikina vartotojo teisės klausti. Jeigu mažmeninė kaina nemažėja dėl konkrečios priežasties, ją galima įvardyti. Jeigu naftos pigimą atsveria kitos išlaidos, galima parodyti, kokios ir kiek. Bendras atsakymas, kad „kainą lemia daug veiksnių“, žmogui, ką tik sumokėjusiam beveik 109 eurus, vargu ar suteiks aiškumo.
Kodėl atsargų argumentas vairuotojų nebeįtikina?
Vienas galimų kainos pokyčio vėlavimo paaiškinimų – anksčiau įsigytos atsargos ir tiekimo sutartys. Degalai neatsiranda degalinės talpykloje tą pačią akimirką, kai biržoje pasikeičia naftos kaina. Vartotojams svarbu suprasti, kaip šis mechanizmas veikia abiem kryptimis. Kada į kainą patenka brangesnis pirkimas ir kada – pigesnis? Kokio laikotarpio pokyčius apskritai prasminga stebėti?
Čia ir atsiranda nepasitikėjimas. Vairuotojui gali susidaryti įspūdis, kad brangimo priežastys paaiškinamos greitai ir aiškiai, o pigimo tenka laukti be konkretaus atsakymo. Norint patikrinti, ar kainos kyla greičiau, nei mažėja, reikėtų duomenų. Kol pirkėjas jų neturi, jo patirtis lieka paprasta: anksčiau už tą pačią sumą įsipildavo daugiau, o žinios apie atpigusią naftą čekio kol kas nesumažino.
Į tokią nuotaiką reikėtų reaguoti aiškumu, o ne pamokymu, kad žmonės nesupranta ekonomikos. Vartotojui nebūtina tapti naftos produktų prekybos specialistu, kad galėtų paklausti, už ką moka.
Ar vien didelės kainos rodo nesąžiningumą?
Po nuotraukomis skambantys kaltinimai vagystėmis rodo emocijų stiprumą, tačiau didelė kaina savaime nėra nesąžiningumo ar neteisėto susitarimo įrodymas. Iš vienos degalinės švieslentės ir naftos grafiko negalima nustatyti nei pardavėjo pelno, nei to, ar rinkoje pažeidžiama konkurencija. Tokiems vertinimams reikėtų daug daugiau informacijos apie pirkimo kainas, maržas ir skirtingų pardavėjų elgesį.
Skaidrumo galima reikalauti ir neturint įrodymų apie pažeidimą. Kiek kainos sudaro mokesčiai, kiek – pats produktas, kiek – jo pristatymas ir pardavimas? Kaip šios dalys pasikeitė naftai atpigus? Tokie atsakymai būtų naudingesni nei dar vienas abstraktus komentaras apie sudėtingą tarptautinę padėtį. Aiškiai parodyta kainos sandara galėtų sumažinti nepasitenkinimą ten, kur kaina pagrįsta, ir leistų tiksliau kelti klausimus ten, kur paaiškinimų trūksta.
Ar normalu, kad naftos ir degalų kainos nesikeičia vienu metu ir vienodu dydžiu? Taip, tokį skirtumą gali paaiškinti rinkos veikimas. Ar pakanka tuo užbaigti pokalbį su žmonėmis, kurie už litrą dyzelino moka beveik 2,18 euro? Ne. Pirkėjui svarbi ne vien teorija, bet ir konkretus atsakymas, kada bei kaip mažesnės sąnaudos pasieks jį.
Nuotraukoje matomos dvi labai skirtingos žinios: naftos barelis – žemiau 100 dolerių, o 50 litrų dyzelino – beveik 109 eurai. Tarp šių skaičių yra visa tiekimo ir kainodaros grandinė, ir žmonės turi pagrindo prašyti, kad ji būtų paaiškinta suprantamai. Kitaip jie lieka prie kolonėlės su tuo pačiu klausimu: kodėl geros naujienos rinkoje taip sunkiai tampa geromis naujienomis piniginei?
