Pasaulio bankas prognozuoja, kad maisto žaliavos pasaulio rinkose šiemet ir kitąmet kartu gali pabrangti maždaug 18 proc. Tai svarbu ir Lietuvos gyventojams, nors prognozė apima ne vietines parduotuvių kainas. Institucija perspėja ir apie dar blogesnį scenarijų, jei vienu metu paaštrėtų energijos, grūdų tiekimo ir derliaus problemos.
Naujausioje žaliavų rinkų apžvalgoje numatoma, kad bendras pasaulinių žaliavų kainų indeksas 2026 metais paaugs 23 proc. Labiausiai tam įtaką daro brangstanti energija, tiekimo sutrikimai ir geopolitinė įtampa.
Reikia atsiminti, kad prognozė skirta pasaulinėms žaliavų kainoms, o ne tam, kiek tiksliai pabrangtų maistas ar kitos prekės Lietuvos parduotuvėse. Vis dėlto didesnės žaliavų, degalų ir transportavimo sąnaudos laikui bėgant gali pasiekti ir pirkėjo piniginę.
Maisto žaliavos gali brangti dvejus metus iš eilės
Pagal pagrindinę Pasaulio banko prognozę, maisto žaliavų kainos 2026 metais kils maždaug 10 proc., o 2027-aisiais – dar 7 proc. Sudėjus abiejų metų pokyčius, bendras augimas sudarytų apie 18 proc.
Tai nereiškia, kad kiekviena maisto prekė brangs vienodai. Duonos, pieno produktų ar mėsos kainą lemia ne tik žaliavos, bet ir darbo užmokestis, energija, pakuotės, prekybos bei logistikos išlaidos.
Pasaulinių rinkų pokyčių Lietuvos gyventojai gali ir nepajusti iš karto. Gamintojai bei prekybininkai dirba pagal skirtingos trukmės sutartis, o galutinei kainai dar turi įtakos konkurencija, vietos derlius ir kitos aplinkybės.
Tarp svarbiausių kainų kilimo priežasčių Pasaulio bankas įvardija sutrikdytą grūdų tiekimą, brangesnius degalus ir trąšas, taip pat „El Ninjo“ klimato reiškinį, galintį pakenkti derliui kai kuriuose pasaulio regionuose.
Nafta ir trąšos brangina visą gamybos grandinę
Kainų spaudimas atsiranda gerokai anksčiau, nei prekė patenka į parduotuvę. Ūkininkams reikia degalų technikai, trąšų laukams ir energijos produkcijai paruošti. Vėliau žaliavas dar reikia perdirbti, supakuoti ir pristatyti į prekybos vietas.
Pasaulio banko vertinimu, energijos žaliavos 2026 metais gali pabrangti 32 proc., trąšos – apie 14 proc. Metalų ir mineralų kainos, prognozuojama, kils maždaug 25 proc.
Pagal pagrindinę prognozę, vidutinė „Brent“ naftos kaina šiemet gali siekti 91 JAV dolerį už barelį. Palyginti, 2025 metais ji vidutiniškai buvo 69 doleriai.
Institucija taip pat numato, kad pasaulinė naftos pasiūla šiemet sumažės 5,2 proc. Tai būtų didžiausias metinis kritimas per daugiau nei keturis dešimtmečius, neskaičiuojant 2020 metų pasaulinės recesijos. Mažesnės atsargos reikštų, kad rinka tampa jautresnė naujiems tiekimo sutrikimams.
Kaip kainos galėtų kisti blogiausiu atveju?
Nors 2026 metų prognozė atrodo niūri, pagal pagrindinį Pasaulio banko scenarijų 2027-aisiais bendras žaliavų kainų indeksas turėtų sumažėti apie 7 proc. Vidutinė „Brent“ naftos kaina tada galėtų nukristi iki 79 dolerių už barelį.
Tačiau bendras indekso mažėjimas nereiškia, kad atpigs visos žaliavos: pagal tą pačią prognozę maisto žaliavų kainos kitąmet dar augtų.
Pasaulio bankas įvertino ir gerokai nepalankesnę įvykių eigą. Ji galėtų susiklostyti, jei vienu metu energija kainuotų daugiau, nei dabar tikimasi, Juodojoje jūroje būtų atakuojamos grūdų siuntos, o itin stiprus „El Ninjo“ pakenktų derliui.
Tokiu atveju, pasak įstaigos, vidutinė „Brent“ naftos kaina 2027 metais galėtų siekti 105 dolerius už barelį. Maisto žaliavų kainos būtų apie 12 proc. didesnės, nei numatyta pagrindinėje 2027 metų prognozėje, ir viršytų 2022 metų lygį.
Šis scenarijus yra perspėjimas apie galimą rizikų sutapimą, o ne teiginys, kad toks kainų šuolis neišvengiamai įvyks. Pasaulio bankas įspėja, kad didžiausią naštą tokia krizė užkrautų skurdžiausioms ir nuo maisto importo priklausančioms šalims.
Ką tai gali reikšti Lietuvos gyventojams?
Šeimų biudžetams svarbu ne vien pačios maisto žaliavos kaina. Jei ilgiau išliktų brangūs degalai, elektra ar trąšos, spaudimą pajustų ūkininkai, maisto gamintojai ir vežėjai. Dalis šių išlaidų laikui bėgant galėtų atsispindėti ir parduotuvių lentynose.
Vis dėlto iš pasaulinės prognozės neįmanoma apskaičiuoti, kiek konkrečiai pabrangtų savaitinis pirkinių krepšelis. Vienų produktų kainos gali kilti sparčiau, kitų – keistis nedaug ar net mažėti.
Planuojantiems šeimos išlaidas naudinga stebėti ne tik pavienių prekių akcijas, bet ir ilgesnio laikotarpio krepšelio kainą. Didesnius kiekius verta pirkti tik tiek, kiek šeima spės suvartoti, o greitai negendančių produktų atsargas papildyti pagal realius poreikius.
